Frygija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mažosios Azijos istorinis regionas Frygija (Φρυγία)
Šalis	Centrinė vakarų Turkija
Tautos	frygai
Kalba	frygų kalba
Miestai	Gordijus, Hierapolis, Frygijos Laodikėja
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Myzija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Frygija, arba Frigija (sen. gr. Φρυγία) – istorinė–geografinė sritis bei buvusi karalystė Mažosios Azijos vakaruose.

Frygija yra sausringame Anatolijos plokščiakalnyje, kur vyrauja stepių kraštovaizdžiai. Kraštą drėkina Sakarijos, Porsuko, Meandro, Liko upės. Frygiją iš šiaurės rytų ribojo Galatija, iš rytų – Kapadokija, iš pietryčių – Likaonija, iš pietų – Pisidija, iš pietvakarių – Lydija, iš šiaurės vakarų – Bitinija. Vystyta gyvulininkystė, auginti javai, kastas marmuras. Svarbiausi Frygijos miestai buvo Gordijus (sostinė), Midas, Aizanai, Sinada, Dokimijus, Akroinonas, Akmonija, krašto pietuose stūksojo Frygijos Laodikėja ir Hierapolis.

Kraštas nuo seno buvo gyvenamas Anatolijos kalbomis (indoeuropiečių kalbų šaka) kalbėjusių tautų. Apie II tūkstm. pr. m. e. čia susikūrė Frygijos karalystė, kur gyveno frygai, kartais laikomi hetitų palikuonimis, kartais – atsikėlėliais iš Balkanų. Pasak graikų legendų, frygai padėjo Trojai kovoje prieš graikus. Nuo XII a. pr. m. e. pab. Frygija pradėjo kovoti su Asirija. VIII a. pr. m. e. susidūrė su iš Europos atsikėlusiais vifinais ir misinais. Vėliau kraštą užplūdo kimerai.

VI a. pr. m. e. Lydijos karalius Gigas užkariavo dalį Frygijos, o valdant Krezui užimta visa, bet išsaugojo savivaldą. Tada netrukus užkariauta persų, o vėliau – Aleksandro Makedoniečio. Po šio mirties atiteko Antigonui Monoftalamui, o vėliau Lisimachui ir Seleukidams. 275 m. pr. m. e. Frygiją užplūdo galatai, o vėliau užėmė Pergamo karalystė. 133 m. pr. m. e. Frygija tapo Romos valstybės dalimi – pradžioje sudarė atskirą provinciją, bet netrukus prijungta prie Azijos provincijos. Nuo to laiko Frygija kaip atskiras istorinis vienetas išnyko.

Senovės Frygijoje vartota frygų kalba, ja išlikę keletas įrašų. Po Aleksandro užkariavimo ji pradėjo nykti (bet vietomis laikėsi iki VI a.) ir pakeista graikų kalba. Senovės frygai vilkėdavo ilgas tunikas ir ilgaviršūnes kepures, vadinamas frygų kepurėmis (vėliau jos tapo revoliucijos, išsivadavimo simboliu). Religijoje svarbiausias buvo dievų motinos Kibelės kultas.

Valdant hetitams:

• Nanakas iki 1529/1526 m. pr. m. e., valdė iki Deukaliono tvano
• nežinomas valdovų skaičius
• Gimantas

• Tantalas
• Pelopas
• Teleutantas
• Dimantas
• Otrėjus
• Akmonas
• Migdonas
• vienas ar dar keli valdovai

• Gordijus I
• Midas I
• Gordijus II
• Midas II
• Gordijus III ((?) Gurdas, (?) Kurtis „Rytų ir Vakarų valdovas“) ~850 m. pr. m. e.–738 m. pr. m. e.
• Midas III ((?) Mit-ta) ~738 m. pr. m. e.–~695 m. pr. m. e.
• Gordijus IV ~695 m. pr. m. e.–~670 m. pr. m. e.

Kimerų valdžioje ~695 m. pr. m. e.–~626 m. pr. m. e.

• Midas IV ~670 m. pr. m. e.

Lydijos sudėtyje ~626 m. pr. m. e.–~590 m. pr. m. e.

• Midas V ~590 m. pr. m. e.–~570 m. pr. m. e.
• Gordijus V ~570 m. pr. m. e.–~546 m. pr. m. e.

Persų laikais karalystė sunaikinta ~546 m. pr. m. e.–334 m. pr. m. e.

Ž • A • R Mažosios Azijos istoriniai regionai ir tautos Bronzos amžius Hati žemė (hatai, hetitai) · kaškai · Pala (palai) · Išuva · Kicuvatna · Tarhuntaša · Luka · Arcava (luviai) · Ašuva Geležies amžius Kapadokija · Frygija (frygai) · Galatija (galatai) · Likaonija · Kilikija (luviai) · Pamfilija · Pisidija · Likija (likai) · Karija (karai) · Lydija (lydai) · Mysija · Pontas · Paflagonija (paflagonai) · Bitinija (trakai)