AMX-13

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

AMX-13

Tipas	lengvasis tankas
Kūrėjas	Atelier de Construction d’Issy-les-Moulineaux
Šalis	Prancūzija
Sukurta	1949
Gaminta	1952–1987
Gamintojas	nuo 1952 m. Atelier de la Construcción Roannenuo Nuo 1964 m. Creusot-Loire at Chalon-sur-Saone
Pagaminta vienetų	7 700, eksportuota 3 400
Naudota	nuo 1953 iki dabar
Charakteristikos
Ekipažas	3
Masė (t)	13,7
Kovinė masė (t)	14,5
Ilgis (m)	4,88
Plotis (m)	2,51
Aukštis (m)	2,33

Šarvo storis (mm)	40 priekyje, 10 viršuje
Pagrindinis ginklas	patranka L/70
Kalibras	75 mm (ar 90 mm ar 105 mm)
Papildomi ginklai	7,5 mm (arba 7,62 mm) kulkosvaidis su 3 600 šovinių, 7,62 mm priešlėktuvinis kulkosvaidis, 2×2 dūminiai granatsvaidžiai

Važiuoklė (formulė)	vikšrinė, torsioninė su hidrauliniais amortizatoriais
Kelio prošvaisa	?
Variklis	vandeniu aušinamas SOFAM 8Gxb
Variklio galia (AJ, (kW))	250 AG (190 kW)
Kuras	Benzinas
Nuotolis plentu (km)	600

Važiavimo greitis (km/h)	60 (max.)
Plaukimo greitis (km/h)	neplaukia
Įveik.sienelės aukštis (m)	0,65
Įveik.griovio plotis (m)	1,6
Įveik.įkalnė	30

AMX-13 – Prancūzijoje sukurtas lengvasis tankas, masinė gamyba pradėta 1953 m., gamintas iki 9-ojo dešimtmečio vidurio.

Sukūrimo istorija

Tanko istorija prasidėjo 1946 m., kai Prancūzijos Vyriausybės užsakymu Atelier de Construction d’Issy-les-Moulineaux buvo pradėtas konstruoti pirmasis po Antrojo pasaulinio karo lengvasis tankas, kurio masė neviršytų 13 tonų. Prototipas buvo pristatytas 1949 m., o 1951 m. pabaigoje nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis ikiserijinis AMX-13, serijinė gamyba prasidėjo 1952 m. Penkerių metų laikotarpis nuo kūrimo pradžios iki tanko gamybos linijos paleidimo itin trumpas laikas. Atsižvelgiant į tai, kad pokario Prancūzijoje dar reikėjo atkurti pramonę, tai šis laikas buvo rekordinis.

Konstrukcija

Tanko komponuotė skiriasi nuo klasikinės: variklio skyrius yra priekinėje tanko dalyje, po to valdymo skyrius ir pačiame gale kovinis skyrius. Priekinis šarvas įtaisytas dideliu pasvirimo kampu. Yra laikoma, kad AMX-13 (AMX-51, kaip pradžioje buvo pakrikštytas tankas) yra vienas iš originaliausių tankų dar ir dėl to, jog jame buvo montuojami vadinamieji „supamieji“ bokšteliai. Tanko skyrių išdėstymas leido smarkiai padidinti tanko veiksnumą, ir priekinėje projekcijoje jis šarvuotumu prilygo to meto sunkiesiems tankams.

Supamasis bokštelis FL-10 yra sudėtinis: besisukanti apatinė bokštelio dalis su viršutine yra sujungta specialiu mechanizmu (vok. Zapfen). 75 mm patranka (sviedinio pradinis greitis 1000 m/s) nejudamai įtaisyta viršutinėje bokštelio dalyje, ir bokštelio viduje yra paliktas tik pabūklo spynos pagrindas. Atatrankos slopintuvas (vamzdžio stabdys) yra įtaisytas išorinėje bokštelio pusėje. Atatrankos slopintuvas yra kūgio formos. Pats bokštelis buvo labai nedidelių matmenų, pagrindas buvo itin mažo skersmens, o tai, savo ruožtu, leido sumažinti tanko plotį.

Taip pat pažymėtina, kad bokštelis FL-10 buvo tokios sėkmingos konstrukcijos, kad jį ir jo modifikacijas pirko sąjungininkų armijos ir naudojo modernizuoti M4 General Sherman tankams.

Tokių matmenų bokštelis buvo konstruojamas neatsitiktinai. Siekta panaudoti automatinę pabūklo užtaisymo sistemą. Bokštelio viduje, abiejose pabūklo spynos pusėse yra dvi būgninės šovinių dėtuvės. Kiekvienos dėtuvės talpa 6 šoviniai. Šūvio metu atatrankos jėga pasuka dėtuvę, ir išsilaisvinęs šovinys nurieda ant latako, kurio ašis sutampa su pabūklo vamzdžio centrine ašimi, po to automatinis stumtuvas nustumia sviedinį į pabūklo spyną. Toks užtaisymo mechanizmas leidžia pasiekti 10-12 šūvių per minutę spartą. Taip pat tanko ekipažas sumažėja vienu nariu (užtaisytoju). Išnaudojus šovinius tanko dėtuvė vėl papildoma per du liukus esančius bokštelio viršuje. Šis mechanizmas riboja pabūklo pakilimo kampą iki 13°.

Variklis yra karbiuratorinis, aštuonių cilindrų, V formos. Variklis įtaisytas variklio skyriuje dešiniau nuo išilginės tanko ašies. Pagrindinė pavara yra sumontuota skersai tanko išilginės ašies ir susideda iš mechaninės greičių dėžės bei dvigubo diferencialo. Diferencialas savo ruožtu atlieka ir posūkio mechanizmo vaidmenį. Pakaba yra kiekvienam atraminiam ratui individuali torsioninė.

Vystymosi istorija

Nuo 1966 m. kaip pagrindinis tanko ginklas buvo pradėta montuoti 90 mm kalibro patranka. Ši modifikacija žymėta kaip AMX-13/90.

1964/1965 m. buvo išleista 75 tankai, kurių ginkluotėje buvo 4 SS11 prieštankinės raketos. Gamyba serijomis buvo baigta 1964 m., tačiau tanko gamyba nenutrūko iki 1985 m. Tanko bazė buvo naudojama įvairioms kitoms šarvuotoms kovos mašinoms gaminti: savaeigiams 105 mm ir 155 mm pabūklams, 120 mm savaeigiams minosvaidžiams, savaeigėms 30 mm suporintoms zenitinėms patrankoms, šarvuotiesiems transporteriams, tiltatiesėms ir kt. Nuo 1968 m. pagal licenciją tanką gamino Argentina.

Jau nuo 1964 m. iki 1970 m. dalis tankų buvo pradėti modernizuoti. 75 mm pabūklas buvo keičiamas 90 mm pabūklu.

Nuo 1970 m. AMX-13 buvo modernizuojami dar kartą. Buvo keičiamas bokštelis, vietoje jo įstatant naują su 105 mm pabūklu ir lazeriniu tolimačiu. Šis pabūklas naudojo kumuliatyvinius sviedinius, sviedinio pradinis greitis 800 m/s, o pramušamoji galia lygi 400 mm homogeninio šarvo.