Kurskas
| Kurskas Курск | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kursko sritis
|
| Gyventojų | 440 052 |
| Plotas | 192 km² |
| Tankumas | 2 292 žm./km² |
| Altitudė | 250 m |
 Vikiteka |
Kurskas |
Kurskas (rus. Курск) – Rusijos miestas, ~520 km į pietus nuo Maskvos, prie Seimo upės; Kursko srities administracinis centras. Žinomas dėl netoliese vykusio Kursko mūšio (1943 m.), yra Kursko magnetinė anomalija.[2]
Yra oro uostas, geležinkelių mazgas (linijos į Maskvą, Kijevą, Voronežą, Simferopolį), plentai į Maskvą, Charkovą, Voronežą, Hluchivą. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, radiotechnikos, chemijos (cheminio pluošto, farmacijos, gumos) ir naftos chemijos, medicinos, tekstilės (trikotažo), odos ir avalynės, statybinių medžiagų, maisto (duonos, mėsos, pieno, konditerijos, gėrimų) pramonė.[3][2]
Mieste veikia pedagoginis, medicinos, technikos universitetai, žemės ūkio akademija, humanitarinis ir technikos, socialinis ir kiti institutai, kraštotyros, Kursko mūšio karo istorijos muziejai, paveikslų galerija, dramos, jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai, filharmonija, cirkas. Išlikusi Švč. Trejybės vienuolyno Viršutinė (1695–1703 m.) ir Apatinė (1740 m.), Mykolo (1767 m.) cerkvės, Šv. Sergijaus‑Kazanės (1752–78 m.), Znamenskio vienuolyno (1816–26 m.) soborai. Netoli Kursko yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo vienuolynas (1579 m.).[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kurskas minimas Teodosijaus iš Pečioros gyvenime (Житие Феодосия Печерского), datuojamame ne anksčiau kaip 1036 m., kai kairiakrantis Dniepras perėjo Jaroslavo Išmintingojo valdžiai. Metraščiuose pirmą kartą minimas 1095 m. Pavadinimas kilęs iš gyvenvietės išsidėstymo prie Kuros upelio įtekėjimo į Tuskarės upę. Kuros hidronimas susijęs su liaudišku terminu курья – „upės įlanka, siaura upės prataka“.
Nuo 1360 m. iki XV a. Kurskas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.
XVI-XVII a. Kurskas priklausė Maskvos valstybei ir buvo pasienyje su Abiejų Tautų Respublika ir neapgyvendinta stepe. 1596 m. pastatyta nauja tvirtovė. XVII a. Kurską ne kartą puolė lenkų-lietuvių kariuomenė, Krymo totoriai, nogajai.
1708 m. priskirtas Kijevo gubernijai, 1727 m. – Belgorodo gubernijai, nuo 1779 m. Kursko vietininko būstinė, 1797 m. Kursko gubernijos centras.[2]
Nuo XIX a. 7-to dešimtmečio Kurskas – geležinkelio mazgas.[2] XIX a. pab. Kurskas tampa stambiu pramonės centru.
Nuo 1934 m. Kursko srities centras.[2]
Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1943 m.), smarkiai sugriautas. 1943 m. vasarą netoli miesto vyko Kursko mūšis.[2]
Kurske gimė lietuvių kilmės kino aktorius Sergejus Puskepalis.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kursko „Avangardo“ futbolo klubas
- „Darbo rezervų“ stadionas
Mikrorajonai, priemiesčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Centrinis (Центральный)
- Geležinkelio (Железнодорожный)
- Seimo (Сеймский)