[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Kurskas

Koordinatės: 51°43′00″ š. pl. 36°11′00″ r. ilg. / 51.71667°š. pl. 36.18333°r. ilg. / 51.71667; 36.18333 (Kurskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kurskas
Курск
            
Raudonoji aikštė
Kurskas
Kurskas
51°43′00″ š. pl. 36°11′00″ r. ilg. / 51.71667°š. pl. 36.18333°r. ilg. / 51.71667; 36.18333 (Kurskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kursko sritis Kursko sritis
Gyventojų (2021[1]) 440 052
Plotas 192 km²
Tankumas (2021[1]) 2 292 žm./km²
Altitudė 250 m
Vikiteka Kurskas

Kurskas (rus. Курск) – Rusijos miestas, ~520 km į pietus nuo Maskvos, prie Seimo upės; Kursko srities administracinis centras. Žinomas dėl netoliese vykusio Kursko mūšio (1943 m.), yra Kursko magnetinė anomalija.[2]

Yra oro uostas, geležinkelių mazgas (linijos į Maskvą, Kijevą, Voronežą, Simferopolį), plentai į Maskvą, Charkovą, Voronežą, Hluchivą. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, radiotechnikos, chemijos (cheminio pluošto, farmacijos, gumos) ir naftos chemijos, medicinos, tekstilės (trikotažo), odos ir avalynės, statybinių medžiagų, maisto (duonos, mėsos, pieno, konditerijos, gėrimų) pramonė.[3][2]

Mieste veikia pedagoginis, medicinos, technikos universitetai, žemės ūkio akademija, humanitarinis ir technikos, socialinis ir kiti institutai, kraštotyros, Kursko mūšio karo istorijos muziejai, paveikslų galerija, dramos, jaunojo žiūrovo, lėlių teatrai, filharmonija, cirkas. Išlikusi Švč. Trejybės vienuolyno Viršutinė (1695–1703 m.) ir Apatinė (1740 m.), Mykolo (1767 m.) cerkvės, Šv. Sergijaus‑Kazanės (1752–78 m.), Znamenskio vienuolyno (1816–26 m.) soborai. Netoli Kursko yra Švč. Mergelės Marijos Gimimo vienuolynas (1579 m.).[2]

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kurskas minimas Teodosijaus iš Pečioros gyvenime (Житие Феодосия Печерского), datuojamame ne anksčiau kaip 1036 m., kai kairiakrantis Dniepras perėjo Jaroslavo Išmintingojo valdžiai. Metraščiuose pirmą kartą minimas 1095 m. Pavadinimas kilęs iš gyvenvietės išsidėstymo prie Kuros upelio įtekėjimo į Tuskarės upę. Kuros hidronimas susijęs su liaudišku terminu курья – „upės įlanka, siaura upės prataka“.

Nuo 1360 m. iki XV a. Kurskas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

XVI-XVII a. Kurskas priklausė Maskvos valstybei ir buvo pasienyje su Abiejų Tautų Respublika ir neapgyvendinta stepe. 1596 m. pastatyta nauja tvirtovė. XVII a. Kurską ne kartą puolė lenkų-lietuvių kariuomenė, Krymo totoriai, nogajai.

1708 m. priskirtas Kijevo gubernijai, 1727 m. – Belgorodo gubernijai, nuo 1779 m. Kursko vietininko būstinė, 1797 m. Kursko gubernijos centras.[2]

Nuo XIX a. 7-to dešimtmečio Kurskas – geležinkelio mazgas.[2] XIX a. pab. Kurskas tampa stambiu pramonės centru.

Nuo 1934 m. Kursko srities centras.[2]

Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas vokiečių (1941–1943 m.), smarkiai sugriautas. 1943 m. vasarą netoli miesto vyko Kursko mūšis.[2]

Kurske gimė lietuvių kilmės kino aktorius Sergejus Puskepalis.

Mikrorajonai, priemiesčiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Centrinis (Центральный)
  • Geležinkelio (Железнодорожный)
  • Seimo (Сеймский)
  1. KURSK, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 Kursk. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-08-09.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 241