Rusijos TFSR

 

1917 m. lapkričio 7 d. Petrograde surengė Spalio revoliuciją. Rusijos laikinoji vyriausybė buvo areštuota. lapkričio 8 d. II Visos Rusijos Tarybų suvažiavimas sudarė pirmąją RTFSR liaudies komisarų tarybą (vyriausybę). 1917 m. lapkritį bolševikai teisiškai panaikino luomus. RTFSR, su Centrinių valstybių sąjunga 1918 m. kovo 3 d. sudariusi Bresto taiką, ėmė kurti socialistinės ekonomikos pagrindus. 1918 m. kovą sostinė buvo perkelta į Maskvą. 1918 m. pavasarį prasidėjo RTFSR tautų valstybingumo juridinis įforminimas; tai darė RTFSR specialusis organas − Tautybių liaudies komisariatas. Leninas parengė šalies socialistinio pertvarkymo būdus ir metodus. Balandžio 12 d. bolševikai išleido dekretą dėl Respublikos paminklų, pagal kurį buvo paniekinti ir demontuoti paminklai Rusijos monarchams ir nacionaliniams didvyriams^[1]. Vietoj jų buvo atidengti paminklai pasaulio revoliucionieriams, komunizmo teoretikams ir kai kuriems rašytojams (pvz. T. Ševčenkai). 1918 m. gegužės 29 d. buvo paskelbta visuotinė mobilizacija į Raudonąją armiją. 1918 m. liepos 10 d. Tarybų V suvažiavimas priėmė pirmąją RTFSR konstituciją. Ja buvo baigiamas tarybinės valstybinės ir visuomeninės santvarkos įtvirtinimo pirmasis laikotarpis. 1919 m. pirmasis bolševikų valdžią pripažino Afganistanas. 1920 m. Sovietų Rusija užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva, Latvija ir Estija.

Po I Pasaulinio karo RTFSR liaudies ūkis buvo sugriautas. Daugelis įmonių neveikė dėl žaliavų ir kuro stokos. Geležinkelio transportas buvo dezorganizuotas ir iš dalies sugriautas. 1921 m. pramonės produkcijos pagaminta 4,6 karto mažiau negu 1913 m., žemės ūkio − apie 2 kartus. Dėl 1921 m. nederliaus šalyje kilo badas.

 

Iki TSRS susikūrimo RTFSR vyriausybė faktiškai buvo bendra visų tarybinių respublikų vyriausybė, atstovavo joms užsienyje. 1922 m. gruodžio 30 d. Rusijos TFSR, Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR ir Užkaukazės TFSR atstovai Maskvos Didžiajame teatre pasirašė SSRS įkūrimo sutartį. 1925 m. į RTFSR sudėtį įėjo (be gubernijų) 9 autonominės respublikos ir 15 autonominių sričių. 1925 m. Rusijos Tarybų XII suvažiavime buvo priimta nauja RTFSR konstitucija, suderinta su 1924 m. TSRS konstitucija. RTFSR perdavė TSRS aukščiausiųjų organų kompetencijai užsienio reikalų, geležinkelio transporto ir ryšių, karo reikalų, užsienio prekybos tvarkymą, pinigų ir kredito sistemos funkcijas.

1925−1927 m. RTFSR liaudies ūkis pasiekė prieškarinį lygį. Per 1929−1932 metus pradėjo veikti apie 1100 didelių pramoninių įmonių. Iki 1930 m. pabaigos buvo likviduotas nedarbas. 1929 m. prasidėjo masinė kolektyvizacija. Per 1933−1937 metus buvo užbaigta visų liaudies ūkio šakų techninė rekonstrukcija, pradėjo veikti 2900 naujų didelių pramonės įmonių. Buvo plečiamas ir stiprinamas RTFSR nacionalinis valstybingumas. 1924−1929 m. vietoj gubernijų, sričių ir apskričių buvo sudaryta sritys, kraštai ir rajonai. 1931 m. pradžioje RTFSR buvo 14 kraštų ir sričių, 11 autonominių respublikų, 14 autonominių sričių, 2085 rajonai.

 

Pirmaisiais II Pasaulinio karo metais vokiečiai veržėsi į RTFSR gilumą; iki 1941 m. rudens jie pradėjo Leningrado blokadą, priartėjo prie Maskvos, Rostovo prie Dono. Okupuotoje teritorijoje prasidėjo masinis partizaninis judėjimas. Didžiausi mūšiai vyko RTFSR teritorijoje. Per karą RTFSR pramonė gamino 80 % visos TSRS pramonės produkcijos. Kareiviai ir karininkai iš RTFSR sudarė TSRS ginkluotųjų pajėgų didesniąją dalį. Pagal taikos sutartį su Suomija (1944 m.) prie RTFSR buvo prijungta Pečengos sritis, Krymo konferencijos nutarimu − Pietų Sachalinas ir Kurilų salos, Potsdamo konferencijos (1945 m.) nutarimu − Kaliningrado sritis.

 

Iki 1950 m. pabaigos buvo atkurta karo sugriauta RTFSR pramonė; jos lygis 75 % viršijo prieškarinį. Buvo pastatyta ir atstatyta 3700 didelių pramonės įmonių. Pirmiausia buvo atstatoma 15 seniausių rusų miestų. 1951−1955 m. pradėjo veikti apie 1900 naujų didelių pramonės įmonių. 1954 m., pažymint Ukrainos susijungimo su Rusija 300 metines, Rusijos TFSR Ukrainos TSR perdavė Krymą.

XX a. 7 dešimtmečio antroje pusėje – 8 dešimtmečio pirmoje pusėje prie Volgos, Kamos, Obės, Jenisejaus, Angaros, Irtyšiaus buvo pastatytos didžiausios hidroelektrinės. Tiumenės srityje pradėta gauti pramoninę naftą. Prie Volgos pastatyta didelė Toljačio automobilių gamykla, nutiesta Baikalo−Amūro geležinkelio magistralė. RTFSR gamino beveik visų rūšių TSRS pramonės produkciją. Juodosios metalurgijos svarbiausios įmonės buvo sutelktos Urale (Čeliabinske, Magnitogorske, Nižnij Tagile), Centriniame rajone (Lipecke, Tuloje), Vakarų Sibire (prie Novokuznecko). Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonėje dirbo daugiau darbininkų, negu kitose šakose. Sunkiosios mašinos buvo gaminamos Elektrostalėje, Irkutske, Orske, motorvežiai − Kolomnoje, elektrovežiai − Novočerkaske, vagonai − Brianske, Mytiščiuose. 1991 m. kovo 17 d. vyko referendumas dėl TSRS ateities. Šiame referendume dalyvavo 75,4 % nuo bendro Rusijos TFSR rinkėjų skaičiaus. Iš jų 71,3 % nuo dalyvavusių skaičiaus pritarė SSRS išsaugojimui. Tais pačiais metais įsteigta Rusijos TFSR Prezidento institucija.

 

RTFSR buvo didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių TSRS sąjunginė respublika. RTFSR priėjo prie Atlanto, Arkties ir Ramiojo vandenynų. Šiaurės vakaruose ji ribojosi su Norvegija ir Suomija, pietryčiuose − su Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja, taip pat su sąjunginėmis respublikomis: vakaruose su Estijos TSR, Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, pietvakariuose − su Ukrainos TSR, pietuose − su Gruzijos TSR, Azerbaidžano TSR, Kazachijos TSR; su kita RTFSR teritorija nesusisiekianti Kaliningrado sritis ribojosi su Lietuvos TSR ir Lenkija.

RTFSR buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 5 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų, 1813 rajonų; RTFSR buvo 1007 miestai ir 2066 miesto tipo gyvenvietės.

Lygumos užėmė apie 70 % RTFSR ploto. Didžiausios jų Rytų Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta Vakarų Sibiro lyguma. Lenos vidurupio baseine − Jakutijos Vidurio lyguma, azijinės dalies šiaurėje − Šiaurės Sibiro, Janos−Indigirkos, Kolymos žemumos. Tarp Jenisejaus ir Lenos − Vidurio Sibiro plokščiakalnis, kurio dažniausias aukštis 200–700 m. Kalnų daugiausia RTFSR pietuose: europinės dalies − Didžiojo Kaukazo šiauriniai šlaitai (pasienyje Elbruso kalnas, 5642 m), azijinės dalies (iš vakarų į rytus) − Altajus (Beluchos kalnas, 4506 m), Vakarų ir Rytų Sajanai (iki 3491 m aukščio), Pabaikalės kalnai (iki 2840 m), Stano kalnynas (iki 3000 m). Šiaurės rytų Sibire yra Verchojansko kalnagūbris, Čerskio kalnagūbris (Pergalės kalnas, 3147 m), Kolymos kalnynas; Tolimuosiuose Rytuose − vidutinio aukščio Čiukčių ir Koriakų kalnynai, Džugdžūro, Burėjos, Sichote Alinio kalnai; išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės − Kamčiatkos pusiasalio kalnai (Kliučių vulkanas, 4750 m).

 

Aukščiausias RTFSR valstybinės valdžios organas buvo RTFSR Aukščiausioji Taryba, 1 rūmų, susidėjusių iš 975 deputatų, rinktų 5 metams rinkimų apygardose su lygiu gyventojų skaičiumi. Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausią valdžią vykdė RTFSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Aukščiausioji Taryba leido įstatymus, sudarinėjo RTFSR vyriausybę − RTFSR Ministrų Tarybą. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas šaukdavo Aukščiausiosios Tarybos sesijas, aiškindavo RTFSR įstatymus, ratifikuodavo ir denonsuodavo sutartis su kitomis valstybėmis, teikdavo malonę piliečiams, nuteistiems RTFSR teismo organų, rūpindavosi, kad RTFSR Ministrų Tarybos, autonominių respublikų ministrų tarybų sprendimai ir potvarkiai atitiktų įstatymus. RTFSR Ministrų Taryba buvo aukščiausias vykdomasis ir tvarkomasis RTFSR valstybinės valdžios organas, atsakingas ir atskaitingas RTFSR Aukščiausiajai Tarybai, sprendęs visus RTFSR kompetencijos valstybės valdymo klausimus. Vietos valdžios organai buvo kraštų, sričių, autonominių sričių, autonominių apygardų, rajonų, miestų, miesto tipo gyvenviečių, kaimų liaudies deputatų tarybos, rinktos atitinkamų administracinių teritorinių vienetų gyventojų 2,5 metų. Teismų sistemą sudarė RTFSR Aukščiausiasis Teismas, rintas RTFSR Aukščiausiosios Tarybos 5 metams (susidėjęs iš 2 teisminių kolegijų, plenumo ir prezidiumo), autonominių respublikų aukščiausieji teismai, kraštų, sričių, autonominių sričių, miestų teismai, autonominių apygardų teismai, rajonų ir miestų rajonų liaudies teismai. RTFSR, jos autonominių respublikų, kraštų, sričių, autonominių sričių prokurorus 5 metams skirdavo TSRS generalinis prokuroras.

• Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (9 tomas, 539 psl.)

• RTFSR valdžios aparatas 1917–1991 m. Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto. (rusų k.)

Tarybų Sąjungos Respublikos

Tarybų Sąjunga	Rytų Europa	Vidurinė Azija	Užkaukazė	Baltijos šalys	Trumpai gyvavusios tarybų respublikos
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti	Baltarusijos TSR   Moldavijos TSR   Rusijos TFSR   Ukrainos TSR	Kazachijos TSR   Kirgizijos TSR   Tadžikijos TSR   Turkmėnijos TSR   Uzbekijos TSR	Armėnijos TSR   Azerbaidžano TSR   Gruzijos TSR	Estijos TSR   Latvijos TSR   Lietuvos TSR	Abchazijos TSR 1921-1931   Užkaukazės TFSR 1922-1936   Karelijos-Suomijos TSR 1940-1956

1. ↑ https://ru.wikisource.org/wiki/%D0%94%D0%B5%D0%BA%D1%80%D0%B5%D1%82_%D0%A1%D0%9D%D0%9A_%D0%A0%D0%A1%D0%A4%D0%A1%D0%A0_%D0%BE%D1%82_12.04.1918_%D0%9E_%D0%BF%D0%B0%D0%BC%D1%8F%D1%82%D0%BD%D0%B8%D0%BA%D0%B0%D1%85_%D0%A0%D0%B5%D1%81%D0%BF%D1%83%D0%B1%D0%BB%D0%B8%D0%BA%D0%B8