Polockas
Pòlockas [1] (bltr. Полацк, rus. Полоцк) – miestas šiaurės Baltarusijoje, prie Dauguvos upės prie vietos, kur į ją įteka Polota (nulėmusi miesto vardą). Rajono centras. Kartu su Novopolocku sudaro didelį geležinkelio mazgą ir pramonės centrą, čia išvystyta naftos apdirbimo, stiklo, medienos, maisto pramonė. Yra pedagoginis institutas.
| Polockas bltr. Полацк, rus. Полоцк | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Vitebsko sritis
|
| Rajonas | Polocko rajonas |
| Įkūrimo data | 1097 m. |
| Gyventojų | 79 896 |
 Vikiteka |
Polockas |
Istorija
redaguoti- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Polocko kunigaikštystė.
Pirmą kartą paminėtas 862 m. 1498 m. Polockui suteiktos miesto – Magdeburgo teisės. Nuo 1507 m. iki 1772 m. Polockas buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Polocko vaivadijos sostinė. 1518 m. maskvėnų kariuomenė nesėkmingai bandė užimti miestą. Tai 1563 m. Livonijos karo metu pavyko padaryti Rusijos carui Ivanui IV. 1564 m. LDK kariuomenė nesėkmingai bandė grąžinti miestą. 1579 m. miestas grąžintas Lietuvos didžiajai kunigaikštystei.
Po pirmojo ATR padalijimo Polockas atiteko Rusijos imperijai. 1812 m. netoli miesto vyko mūšiai tarp prancūzų ir rusų. 1866 m. per Polocką nutiestas Rygos–Oriolo geležinkelis. XIX a. miestas buvo Vitebsko gubernijos Polocko apskrities centras.[2] 1924 m. Polockas atiteko Balarusijos TSR. II pasaulinio karo metu Polocką okupavo nacistinė Vokietija, mieste veikė getas.
Sovietmečiu išvystyta chemijos, maisto, baldų pramonė.[3]
Žymūs žmonės
redaguoti- Pranciškus Skorina (1490–1551), Polocke gimęs pirmosios LDK spausdintos knygos (1517 m., Vilnius) leidėjas.
Sportas
redaguoti- FK Polockas
- „Spartako“ stadionas, kurio talpa 5 tūkst. žiūrovų.
Galerija
redaguoti-
Kunigaikštis Vseslavas su dviem savo sūnumi keliasi per Dnieprą (XI a. pieš.)
-
Magdeburgo teisių suteikimo aktas (1498 m.)
-
Polocko herbas su Vyčiu
-
XVI a. Polockas
-
Polocko mūšis 1812 m.
-
Polockas 1912 m.
-
Kraštotyros muziejus
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Połock. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 714 psl. (lenk.)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 338
Nuorodos
redaguoti- Miesto svetainė (baltarusių k.)