Kirgizija

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos istorija.

Kalnuota krašto geografija ir atokumas nuo didžiųjų pasaulio civilizacijų nulėmė palyginus vėlyvą jo įsitraukimą į pasaulio istoriją. Pirmieji valstybiniai dariniai dabartinėje Kirgizijos teritorijoje atsirado II a. pr. m. e., kadangi pietiniai žemdirbių gyvenami rajonai sutapo su Ferganos slėniu. Erų sandūroje susiformavus Šilko keliui, svarbi jo atkarpa ėjo per dabartinę Kirgiziją, čia maišėsi Kinijos, Indijos ir Persijos kultūros. Svarbiausias prekybinis miestas buvo Ošas.

Nuo I a. Kirgizijos teritorija buvo veikiama šiauriau gyvenusių klajoklių migracijų. Hegemoniją joje įgijo šiongnu, eftalitai, tiurkai (pastarojo sostinė buvo Kirgizijos teritorijoje). VII a. žlugus Vakarų Tiurkų kaganatui, į teritoriją migravo karlukai, apie X a. susikūrė Karachanidų federacija. Tuo metu į kraštą atėjo islamas, o senieji vietos gyventojai (greičiausiai indoeuropiečiai) buvo tiurkizuoti. XII a. Karachanidus pakeitė Karakitajai.

 

Tuo metu kirgizų protėviai (Jenisiejaus kirgizai), kurie greičiausiai buvo maišytos mongolų ir kipčiakų kilmės, iki X a. gyveno dabartiniame Tuvos regione ir valdė didžiulį Kirgizų kaganatą. Konsoliduojantis Mongolų imperijai, kirgizai migravo į pietus, į dabartinės Kirgizijos teritoriją. Kaip atskira etninė grupė susiformavo apie XV a.

Kirgizijos teritorija nuo 1219 m. priklausė Mongolų imperijai, tuo metu valdomai Čingischano. Po šio mirties išliko mongolų įtakoje: ją valdė Čagatajaus ulusas, Šeibanidai, džungarai. XVIII a. buvo užkariauta Kinijos Čingų dinastijos. XIX a. pradžioje pietinę Kirgiziją kontroliavo Kokando chanatas.

Antroje XIX a. pusėje teritoriją pamažu užkariavo Rusijos imperija. Rusijos dominavimas Kirgizijoje truko nuo 1876 m. iki Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m.

1991 m. rugpjūčio 31 d. Kirgizija paskelbė nepriklausomybę. Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Askar Akayev, kuris nuo 1990 m. buvo Kirgizijos TSR prezidentas. Per neramumus, kurių padarinys buvo „Tulpių revoliucija“, per 2005 m. vasario mėnesio parlamento rinkimus jis buvo nuverstas. Naujuoju prezidentu tapo buvęs ministras pirmininkas Kurmambekas Bakijevas.

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos politinė sistema.

 

 

Kirgizija yra parlamentinė respublika. Valdymas demokratinis. Prezidentas gali paleisti parlamentą, taip pat paskirti ministrą pirmininką, ministrus, teisėjus bei sričių vadovus. Vykdomoji valdžia susideda iš ministrų kabineto, ministerijų ir valstybės komitetų, sričių ir apylinkių administracijos. Šalis nuo 1991 metų priklauso Nepriklausomų Valstybių Sandraugai.

2010 m. balandžio mėn. kilo neramumai. Protestuotojai šturmavo šalies prezidentūrą bei užėmė valstybinės televizijos bei radijo būstinę. Per riaušes Biškeke 47 žmonės žuvo, apie 200 buvo sužeista. Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas balandžio 7 d. išskrido iš "Manaso" oro uosto Biškeke. Vykdomojo komiteto vadovė - Roza Otunbajeva^[3]. 2010 m. liepos 3 d. Roza Otunbajeva buvo prisaikdinta šalies prezidente. Ji tapo pirmąja moterimi šiame poste nepriklausomos valstybės istorijoje.^[4]

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos sritys.

Kirgizija yra suskirstyta į 7 sritis ir nė vienai sričiai nepriklausantį Biškeko miestą. Sritys dar padalintos į 40 rajonų. Rajonai savo ruožtu skirstomi į 473 apylinkes ir 22 miestus. Biškekas yra padalintas į 4 rajonus.

 

Kirgizijos sritys:

• Biškekas (1)
• Batkeno sritis (2)
• Ču sritis (3)
• Džalal-Abado sritis (4)
• Naryno sritis (5)
• Ošo sritis (6)
• Talaso sritis (7)
• Isyk Kulio sritis (8)

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos geografija.

 

Kirgizstanas yra Tian Šanio kalnuose, daugiau kaip pusė teritorijos yra 2500 m virš jūros lygio ar aukščiau. Aukščiausias šalies taškas – Pergalės viršukalnė (kirg. Жеңиш чокусу) 7 439 m virš jūros lygio. Žemiausias šalies taškas yra 132 m virš jūros lygio esanti Karadarja upė. Gyventojai susitelkę Čiui slėnyje šiaurėje ir Ferganos slėnyje pietuose, taip pat šiek tiek mažiau gyvena kalnų slėniuose, pvz., aplink didelį Isyk Kulio ežerą. Šalies pietus sudaro Alajaus kalnų grandinė. Svarbiausios upės – Narynas, Ču ir Talasas.

Iki 1 500 m vyrauja stepės, kurios daug kur yra dirbtinai drėkinamos. Nuo 1500 m vyrauja pievos ir ganyklos, besidriekiančios iki sniegingų vietų. Miškai paplitę 1 500-4 000 m aukštyje virš jūros lygio. Šalyje auga apie 120 medžių ir krūmų rūšių. Tik 4 % Kirgizijos teritorijos yra miškinga, Kirgizija yra viena iš rečiausiai miškingų Azijos šalių.

Kirgizija neturi priėjimo prie jūros. Šiaurėje šalis ribojasi su Kazachstanu (1 051 km), vakaruose su Uzbekistanu (1 099 km), pietvakariuose su Tadžikistanu (870 km) ir pietryčiuose su Kinija (858 km).

 

Nors Kirgizijos miškingumas nedidelis, joje yra didžiausi riešutmedžio miškai pasaulyje. Miškuose gyvena elniai, lokiai, kiaunės, šernai, vilkai ir lūšys. Aukštumose sutinkami labai reti irbiai ir kalniniai avinai. Pastaruoju metu irbių populiacija sumažėjo dėl masinio brakonieriavimo. Retų rūšių gyvūnų medžioklė ir prekyba apribota. Švilpikai yra plačiai paplitę aukštose pievose, taip pat didėja vilkų populiacija miškuose.

Šalyje gyvena daugiausia plėšriųjų paukščių, tokių kaip juodasis peslys, palšasis grifas ir kitos įvairios erelių ir sakalų rūšys. Vasarą šalyje dažnai sutinkamas bitininkas. Paukščių migracija vyksta tiek horizontalia kryptimi (iš šiaurės į pietus), tiek vertikaliai (iš kalnų žemyn arba aukštyn).

Kirgizijos klimatui būdingas sausas žemyninis klimatas su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis. Dideli paros temperatūros svyravimai. Šalies pietuose vasarą temperatūra siekia apie +45° C, o žiemą gali nukristi iki -18° C.

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos ekonomika.

 

Kirgizijoje auginamos ožkos, avys, galvijai, žirgai. Apie 80 % žemių šalyje drėkinamos. Auginama medvilnė, bulvės, cukriniai runkeliai, tabakas, daržovės, vaisiai, vynuogės. Kirgizai nuo seno garsėjo medžio drožinėjimu, kilimų pynimu ir papuošalų gamyba.

Kirgizijoje gausu stibio, aukso, molibdeno, alavo, anglies, volframo, gyvsidabrio, urano, naftos ir gamtinių dujų. Kirgizijos pramonė apdirba maisto produktus, cukrų, yra spalvotosios metalurgijos, tekstilės pramonė, gaminamos žemės ūkio mašinos, statybinės medžiagos, baldai.

Kirgizija eksportuoja medvilnę, vilną, mėsą, tabaką, auksą, plieną, uraną, gyvsidabrį, įvairius mechanizmus. Pagrindiniai importo produktai yra grūdai, mediena, juodieji metalai, kuras. Pagrindiniai mainų partneriai – buvusios TSRS šalys ir Kinija.

Griežta valiutos politika sumažino infliaciją nuo 700 % (1993 m.) ir 200 % (1994 m.) iki 4 % 2006 metais. Vis dėlto skurdas nesumažėjo. Pagal Jungtinių Tautų vystymosi programą, 41 % gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.^[5] 2008 m. infliacija padidėjo iki 25 %.^[6]

35 % šalies rinkos sudaro paslaugų sektorius, kuris jau kuris laikas sudaro vis didesnį šalies BVP nei dominuojantis žemės ūkis. Kirgizijos ekonomikos liberalizavimo padarinys – susikūrusi nepriklausoma mažmeninės ir maisto prekybos pramonė. Patraukli turistams Kirgizijos gamta turi turizmo potencialą, vis dėlto reikia išvystyti atitinkamą infrastruktūrą. Turizmas yra labai ribotas. Kasmet Kirgiziją aplanko maždaug 400 000 lankytojų iš buvusių tarybinių respublikų.

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos demografija.

 

2009 m. Kirgizijoje gyveno maždaug 5,4 milijono žmonių.^[7] Iš jų 29,7 % buvo jaunesni nei 15 m. ir 5,8 % buvo vyresni nei 65 m. Kaip rodo 2009 m. apskaičiavimai, vidutinė gyvenimo trukmė Kirgizijoje yra 69,43 m. 98,7 % gyventojų raštingi. 2008 m. duomenimis, tik 36 % populiacijos gyvena miestuose, bet šalyje vyksta gana sparti urbanizacija.^[7]

Kirgizija yra viena iš dviejų nuo Tarybų Sąjungos atsiskyrusių vidurio Azijos valstybių, rusų kalbą palikusių valstybine. Tiesa, toks pat statusas buvo suteiktas ir kirgizų kalbai. Rusų kalbą supranta daugelis šalies gyventojų, išskyrus kelis atokius kalnuotus regionus.

Maždaug 75 % gyventojų yra musulmonai (beveik visi sunitai), o likę daugiausia stačiatikiai.^[7] Stačiatikybę praktikuoja daugiausiai rusai ir ukrainiečiai. Kirgizija neturi valstybinės religijos, bet islamo įtaka politikoje nuolat auga. Nors didelė dalis islamo kasdien nepraktikuoja, pastaruoju metu šalis tampa labiau religinga.^[8]

Didžiausia etninė grupė šalyje yra kirgizai, priklausantys tiurkų tautų grupei. 2007 m. duomenimis, jie sudaro 69 % Kirgizijos gyventojų. Kitos didesnės etninės grupės yra daugiausiai šalies pietuose gyvenantys uzbekai (14,5 %) ir Kirgizijos šiaurėje susitelkę rusai (9 %). Taip pat valstybėje yra totorių (1,9 %), uigūrų (1,1 %), tadžikų (1,1 %), kazachų (0,7 %), ukrainiečių (0,5 %) ir kitų etninių mažumų (1,7 %). Kirgizijos etninė sudėtis gana smarkiai pasikeitė po nepriklausomybės paskelbimo: 1979 m. etniniai kirgizai sudarė apie 50 % šalies populiacijos, o 2007 m. – beveik 70 %.^[9][10]

Anksčiau kirgizai buvo pusiau klajokliai, užsiiminėjo gyvulininkyste ir gyveno jurtose. Dabar gyvulininkyste užsiiminėjančios šeimos panašiai gyvena vasaromis, kai gano gyvulius aukštumose.

Didžiausias šalies miestas yra sostinė Biškekas, kuriame gyvena apie 900 tūkst. žmonių. Kitas didelis miestas, turintis daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, yra Ošas. 10 didžiausių Kirgizijos miestų:

Didžiausi Kirgizijos miestai
Tokmokas   Karakolas	Vieta	Miestas	Sritis	Miesto populiacija	Biškekas   Ošas
	1	Biškekas	Biškekas	945 892
	2	Ošas	Ošas	239 468
	3	Džalal Abadas	Džalal Abado sritis	79 583
	4	Karakolas	Isyk Kulio sritis	68 602
	5	Tokmokas	Ču sritis	60 053
	6	Karabalta	Ošo sritis	54 532
	7	Balykčis	Isyk Kulio sritis	44 093
	8	Uzgenas	Ošo sritis	39 888
	9	Narynas	Naryno sritis	39 076
	10	Talasas	Talaso sritis	27 654
	Šaltinis: Kyrgyzstan: largest cities and towns and statistics of their population

Pagrindinis straipsnis – Kirgizijos kultūra.

 

Svarbią vietą Kirgizijos kultūroje užima arklių veisimas ir jurtos. Jurtos svarbą galima nesunkiai pastebėti tame, kad Kirgizijos vėliavoje pavaizduotos saulės centre yra stilizuotas auksinis kirgizų jurtą vainikuojantis tundukas. Egzistuoja ilgos veltinio ir odos perdirbimo tradicijos.

Svarbiausias senosios kirgizų literatūros kūrinys yra Kirgizų epas Manas, kuris yra žymiai ilgesnis, nei Odisėja. Šis epas buvo perduodamas iš kartos į kartą, žodinės tradicijos formuotas apie 1000 metų. Jis apdainuoja mitologinį herojų Maną ir jo bendražygius, kurie X a. kovojo prieš uigūrus, kad išsaugotų kirgizų laisvę.

Žymiausias moderniosios kirgizų literatūros atstovas buvo Čingizas Aitmatovas, rašęs rusų ir kirgizų kalbomis.

Visoje šalyje leidžiami 4 dienraščiai. 1000-iui gyventojų tenka 27 skaitytojai.^[11] 2008 m. 14,1 % gyventojų, turėjo priėjimą prie interneto; plačiajuosčio interneto įvertinimo difuzija buvo 0,05 %.^[12]

• Kirgizijos ryšiai
• Kirgizijos transportas
• Kirgizijos karinės pajėgos
• Kirgizijos tarptautiniai santykiai
• Kirgizijos šventės

Vikiteka: Kirgizija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

 

Laisvajame žodyne yra terminas Kirgizija

Žemėlapiai:

• Kirgizijos fizinis žemėlapis
• Kirgizijos administracinis-politinis žemėlapis
• Kirgizijos svarbesnių kelių žemėlapis
• Kirgizija per google žemėlapį

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.