FK Atlantas

Klaipėdos miesto reprezentacinės komandos istoriją galima pradėti po Antrojo pasaulinio karo, kai 1945 m. iš geriausių miesto futbolininkų suburta „Audra“ dalyvavo Lietuvos čempionate. Labai dažnai keitėsi komandos pavadinimas – „Švyturys“, „Žalgiris“, „Trinyčiai“, „Baltija“, nors komandos branduolys likdavo toks pat. Nepaisant to, kad prieškario laikotarpiu įvairios Klaipėdos vokiečių ir lietuvių komandos diktavo madas Lietuvos futbole, iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžios svarių laimėjimų pasiekta nebuvo, o geriausi pasiekimai buvo dalyvavimas taurės finale 1953 m. ir 3-ioji vieta 1947, 1959 m. čempionatuose.

Nuo 1962 m. komandą pradėjo remti Klaipėdos statybos trestas – eilinį kartą pasikeitė komandos pavadinimas (tapo „Granitu“). 1962 m. „Granitas“ įgijo teisę žaisti TSRS futbolo sistemoje (perėmė Kauno „Bangos“ vietą), tačiau neatsisakė antrosios komandos, kuri žaidė LTSR pirmenybėse. Pirmąsias rungtynes Lietuvos pirmenybėse „Granito“ futbolininkai žaidė 1962 m. balandžio 30 d. Mažeikiuose, kur 2:1 nugalėjo vietos Elektra Mažeikiai komandą, o pirmаjį įvartį „Granito“ istorijoje per šias rungtynes įmušė Vladimiras Losevas ^[1]. Prieš 1963 m. sezoną komandą papildė keletas žaidėjų iš kitų Lietuvos miestų ir tai jau faktiškai buvo antroji Lietuvos rinktinė. Vietos Lietuvos čempionate buvo nuspręsta neatsisakyti ir keletą metų Klaipėdoje buvo dvi vieno pavadinimo komandos – „Granito“ meistrų komanda (profesionalai) ir kūno kultūros kolektyvas „Granitas“ (mėgėjai). Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas meistrų komandai, o mėgėjiškas klubas ilgam liko šešėlyje. Pirmąsias rungtynes TSRS varžybose „Granitas“ žaidė Benderuose (Moldavija). Jos baigėsi lietuvių pralaimėjimu (0:1), kaip ir debiutinis sezonas – 14 vieta tarp 16 komandų. Tačiau jau kitais metais savo grupėje „Granitas“ užėmė 3-ąją vietą ir tai suteikė teisę dalyvauti pereinamajame turnyre, kuris vyko kaip tik Klaipėdoje. Palaikomas daugiatūkstantinės klaipėdiečių minios „Granitas“ pasirodė puikiai – buvo užimta 1-oji vieta, o dvylikai žaidėjų buvo suteikti TSRS sporto meistrų vardai. Deja, tuometiniai čempionato nuostatai neleido pereiti į A klasę. 1965 m. „Granitas“ savo grupėje užėmė 4 vietą, bet šį kartą pereinamajame turnyre buvo pasirodyta prasčiau, todėl teko tenkintis 4-ąja vieta. Taip iki 1970 m. komanda rungtyniavo B klasėje, užimdama vietas lentelės viduryje, o pagrindinis tikslas buvo ruošti žaidėjus Vilniaus „Žalgiriui“ – neoficialiai Lietuvos rinktinei.

 

Nuo 1970 m. profesionalų komandą pradėjo remti Lietuvos žvejybos laivynas ir atsirado naujas pavadinimas – „Atlantas“ (LTSR varžybose dalyvavusi komanda išlaikė „Granito“ vardą). 1970 m. pradžioje Lietuvoje prasidėjo futbolo krizė, kurią lėmė daug priežasčių, tarp kurių ir geriausių futbolininkų išvykimas iš Lietuvos. Tad 6 sezonus jau TSRS II lygoje (trečiajame ešelone) vienoje grupėje rungtyniavo dvi Lietuvos komandos – „Atlantas“ ir „Žalgiris“. 1974 metais galutinėje lentelėje „Atlantas“ aplenkė vilniečius, bet tapti stipriausia Lietuvos komanda taip ir nepavyko – geriausi komandos žaidėjai buvo nuolat kviečiami į Vilniaus klubą. Nors miesto valdžia ir skyrė daug dėmesio „Atlantui“ (buvo rekonstruotas stadionas, kuriame rungtynes galėjo stebėti iki 12 000 žmonių, komandai buvo pastatytas viešbutis), bet prieštarauti tuometiniam LKP CK, kuris rėmė „Žalgirį“, negalėjo. Iki 1984 m. „Atlantas“ taip ir buvo vidutiniokas TSRS II lygos čempionate. 9-ojo dešimtmečio viduryje susidomėjimas futbolu Klaipėdoje vėl išaugo – atėjus naujam treneriui Č. Urbonavičiui, nuo 1985 m. čempionato pradžios „Atlantas“ tvirtai išsiveržė į lyderius ir savo grupėje užtikrintai užėmė 1-ąją vietą. Vėlyvą rudenį buvo laimėtas pereinamasis turnyras ir pagaliau buvo pasiektas išsvajotasis tikslas – komanda gavo teisę rungtyniauti TSRS I lygoje (antrajame ešelone). Tai galima laikyti geriausiu pasiekimu TSRS čempionatų istorijoje. Deja, 1986 m. „Atlantas“ žaidė nesėkmingai, užėmė 23 vietą ir vėl grįžo į II lygą. 1987 ir 1988 m. komandai buvo iškeltas uždavinys laimėti savo grupės varžybas ir iki to trūko visai nedaug – du kartus buvo užimta 2-oji vieta. 1989 m. sezonas buvo paskutinis TSRS čempionate – sovietinės imperijos griuvimas prasidėjo nuo sporto. Tad 1989 m. spalio 12 d. per paskutines rungtynes Klaipėdoje „Atlantas“ laimėjo prieš Briansko „Dinamo“, tuo užtvirtindamas vieną iš klubo rekordų – pustrečio sezono komanda Klaipėdoje komanda nepralaimėjo nė vienerių rungtynių čempionate, o viso tai sudarė 46 mačų seriją. Tas rungtynes jau stebėjo rekordiškai mažas žmonių skaičius, o per paskutinį savo sezoną buvo užimta tik 8-oji vieta. 1987 m. Atlantas sužaidė istorinės TSRS futbolo taurės 1/16 finalo dvikovas su Maskvos Torpedo.

1963–1989 metais TSRS čempionate buvo sužaistos 984 rungtynės, įvarčių santykis 1188:981. Pirmąjį įvartį įmušė V. Gruzdevas (1963 m. gegužės 12 d.; „Granitas“ – Suchumio „Dinamo“, 1:1), tūkstantąjį – V. Kasparavičius (1987 m. gegužės 2 d.; „Atlantas“ – Bresto „Dinamo“, 1:0). Daugiausia rungtynių sužaidė R. Butkevičius (1977–1989 m.) – 320, daugiausia įmušė Ruzgys (1982–1989) – 67. Didžiausios pergalės: 1978 m.: „Atlantas“ – Maskvos „Krasnaja presnia“ 7:0, 1989 m. rugsėjo 26 d.: „Atlantas“ – Leningrado „Dinamo“ 9:2.

Nuo 1970 m. „Granitas“ buvo faktiškai „Atlanto“ dukterinė komanda. Klaipėdos jaunimas ten pradėdavo savo sportinį kelią, o „Atlanto“ veteranai ten baigdavo savo karjerą. Komanda žaidė labai banguotai. Kelis kartus buvo pakilusi į LTSR aukščiausią lygą. „Granito“ pakilimas prasidėjo nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio, kai prie komandos vairo atsistojo F. Finkelis. 1977, 1980, 1981 ir 1984 metais „Granitas“ tapo Lietuvos čempionu, 1971, 1973, 1982, 1983, 1985, 1986 m. užėmė 2-ąsias vietas, Lietuvos taurė buvo laimėta 1977, 1981, 1983 ir 1986 metais. Šių pergalių negalima neįvertinti, nors stipriausios Lietuvos komandos „Žalgiris“ ir „Atlantas“ tose varžybose nedalyvavo.

1990 m. žvejybos laivynui atsisakius remti komandą, beveik visi žaidėjai perėjo į Klaipėdos „Sirijų“, kuris tais metais laimėjo ir Lietuvos taurę, ir čempionatą. „Atlanto“ tradicijos tesėju tapo pusiau mėgėjiškas „Granitas“, kuris 1990 m. Baltijos šalių čempionate nežaidė, o Lietuvos čempionato atkrintamosiose varžybose pralaimėjo ketvirtfinalyje.

Nuo 1991 m. (jau atskirame Lietuvos čempionate) iki 1996 m. rungtyniavo dvi Klaipėdos komandos – „Sirijus“ ir „Granitas“, kurios užėmė atitinkamai 5 ir 7 vietas. 1992 m. buvo laimėti medaliai – „Sirijus“ užėmė 3-iąją vietą. 1993 m. „Sirijus“ buvo arti kaip niekada iki rungtynių Europos taurei laimėti, bet čempionato pabaiga buvo itin nesėkminga ir teko tenkintis 4-ąją vieta, o Lietuvos taurės finale buvo pralaimėta Vilniaus „Žalgiriui“ rezultatu 0:1. Jau tada pradėjo jaustis rėmėjų krizė. Atsisakius statybos trestui remti „Granitą“, komandą pradėjo šefuoti Klaipėdos miesto policijos komisariatas, komanda pasivadino Policijos sporto klubu „Aras“, o jos kapitonu buvo policijos greito reagavimo būrio vadas Vacys Lekevičius. 1994 m. žiemą prie „Sirijaus“ pavadinimo prisidėjo VLPFK – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija ir „Vakarų bankas“. Tačiau tai buvo netikras rėmimas. Būtent nuo tada prasidėjo geriausių futbolininkų nutekėjimas į kitus klubus – „Inkarą“, „Žalgirį“, „Romarą“. Tuomet „Sirijų“ paliko Arūnas Šuika, Saulius Mikalajūnas, A. Mika, kiek vėliau Marius Poškus, Orestas Buitkus ir kiti. 1995 m. „Aras“ čempionate buvo ketvirtas, bet tai buvo galima pavadinti „gulbės giesme“, kadangi po to prasidėjo žaidėjų grobstymas ir „Arą“ paliko Rimantas Žvingilas, Audrius Žuta. 1995 m. bankrutavus „Vakarų bankui“, problemos ir Lietuvos futbolo veikėjų užkulisiniai žaidimai privedė prie to, kad Klaipėda galėjo išvis likti be komandos aukščiausioje lygoje.

1996 m. FK Klaipėda (buvęs „Sirijus“) turėjo kovoti tik dėl 9–16 vietų, „Aras“ dėl 1–8 vietų, tačiau abi komandos liko be finansavimo šaltinių. Tik susirūpinus miesto valdžiai buvo nuspręsta padaryti vieną komandą – „Atlantą“, kitai suteikiant dublerių statusą. Bendromis jėgomis vietą Lietuvos lygoje pavyko išsaugoti. „Atlantas“ užėmė tik 6 vietą, o žaidėjų nutekėjimas vyko toliau. 1997 m. „Atlantas“ toliau kovojo dėl vietos lygoje ir užėmė 7 vietą iš 8 komandų. Situacija pasikeitė, kai vienu iš komandos rėmėjų tapo privati saugos tarnyba „Argus“, o prezidentu – Vacys Lekevičius. 1998 ir 1999 m. komandą galima laikyti tvirtu vidutinioku – abu kartus buvo užimta 6 vieta. Pereinant prie naujos sistemos pavasaris–ruduo, 1999 m. rudenį įvyko „trumpasis čempionatas“. Komandai buvo iškeltas uždavinys užimti ne žemesnę kaip 4-ąją vietą, kuri leistų dalyvauti Intertoto taurės turnyre. Komanda čempionato metu sustiprėjo: pradėjo žaisti buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai T. Žiukas, A. Šuika (abu klaipėdiečiai anksčiau žaidę Vokietijoje ir Danijoje), jaunimo rinktinės žaidėjai A. Laurišas, L. Valius, A. Tautvydas, A. Petreikis.

Klubas nuo 1990 m. žaidė visuose aukščiausiosios lygos čempionatuose, tačiau 2009 m. pradžioje dėl neva nesąžiningo teisėjavimo 2008 m. sezone komanda pasitraukė iš elitinio diviziono, o federacijos pašalinta ir iš I lygos. 2009 m. klubas laimėjo II lygą, o 2010 m. I lygoje užėmė 7-ąją vietą, tačiau nepaisant to, komanda buvo priimta į aukščiausiąjį divizioną 2011 m.

Nuo 2011 m. rungtyniavo A lygoje. 2011 m. klubui buvo iškelta bankroto byla, tačiau ir tuomet tęsė kovas A lygoje.^[2]

Pakilimas prasidėjo, į klubą atėjus dirbti amžiną atilsį Konstantinui Sarsanijai, nuo 2013 m. vadovavusiam klubui. Atlantiečiai sugebėjo užimti antrą vietą A lygoje.

2018 m. klubas pateko į sudėtingą situaciją, nes buvo areštuotos klubo banko sąskaitos. Klubas tapo nemokus, žaidėjai ėmė nutraukinėti sutartis.^[3] Klubo vadovybė aptarinėjo galimus sprendimus, tarp jų ir klubo uždarymą.^[4] Iš klubo pasitraukė jo prezidentas ir akcininkas Romualdas Jonaitis,^[5] užėmęs šias pareigas nuo 2012 m. R.Jonaitis taip pat užėmė Klaipėdos AFF prezidento pareigas, ir savo sprendimą motyvavo noru visas jėgas skirti apskrities futbolui. Paskutinėse, nieko nereiškiančiose sezono rungtynėse, Atlantas žaidė išvykoje su FK „Žalgiris“ ir iškovojo lygiąsias, tuo tarpu „Žalgiriui“ lygiosios kainavo čempiono titulą.^[6]

2019 m. pradžioje apie klubą buvo žinoma tiek, kad neteko rėmėjų ir kilo abejonių dėl galimybių licencijuotis elito diviziono pirmenybėms.^[7] Vasario mėn. pradžioje pasiekė gandai, kad klubas parduotas, o jį perima Vidas Adomaitis.^[8] Klubas nesugebėjo licencijuotis 2019 m. A lygai.^[9], bet išimties tvarka dalyvavo 2019 m. A lygje.^[10] Sezono metu komanda buvo turnyrinės lentelės apačioje, po 28 turų užėmė šeštą vietą. Penktame rate vienas po kito sekė pralaimėjimai. Didžiausia sezono įgriuva buvo 29 turo rungtynės su FK Sūduva, kurias klaipėdiečiai pralaimėjo rezultatu 1–9.^[11] Gegužės mėnesį Klaipėdos apygardos teisme klubui iškelta restruktūrizacijos byla^[12], kuri buvo patenkinta ir kurios pagrindu buvo užtikrintas tolimesnis klubo egzistavimas, bei toliau atidėtas įsiskolinimų padengimas. Liepos mėn. trys Klaipėdos „Atlanto” kreditoriai pateikė prašymą naikinti šią nutartį, ir pradėti bankroto procedūrą, tačiau 2020 m. balandžio mėn. Apeliacinis teismas nutarė šio prašymo nepatenkinti, nes įsiskolinimai po truputį mažėja.^[13][14]

2019 m. gruodžio 5 d. įvyko neeilinė LFF spaudos konferencija, kurioje pranešta, kad du klubai šalinami iš A lygos.^[15] Klaipėdos „Atlantas“ ir FK Palanga dėl manipuliavimo varžybų rezultatais pašalinami iš A lygos. „Atlanto“ klubui skirta 30 000 tūkstančių eurų bauda bei išsiuntimas į Lietuvos futbolo II lygą. Vienintelis VšĮ „Atlanto” futbolo dalininkas, buvęs futbolininkas, teisininkas Vidas Adomaitis patvirtino kad klubas egzistuos toliau ir žais 2020 m. II lygoje. Komanda pradėjo sezoną labai pakitusi, liko tik vienas žaidėjas iš pernai komandos, komanda pradėjo sezoną be trenerio. Ekipa pateko į stipriųjų grupę, o galutinėje komandų rikiuotėje užėmė ketvirtą vietą.^[16]

Nepasant to, kad II lygoje užėmė tik ketvirtą vietą, klubas padavė paraišką licencijuotis į 2021 m. LFF I lygą. Tačiau netrukus, sausio 25 d. FK Atlantas informavo LFF, kad atsiima paraišką ryšium su klubui pritaikyta bauda, kuri smarkiai paveikė klubo biudžetą bei rėmėjų norą investuoti. Nesumokėjus baudos klubas neįgyvendins finansinių licencijavimosi reikalavimų. Bauda buvo skirta už sutartų rungtynių organizavimą 2019 m. Klubo vadovas V.Adomaitis ėmė kalbėti apie galimą klubo bankrotą.^[17][18][19] Klaipėdos AFF prezidentas R.Žvingilas atskleidė, kad „klubas neturi nei bazės, nei komandos, nei infrastruktūros. Yra tik du brangūs dalykai – pavadinimas ir fanai.“^[20] 2021 m. birželio mėn. pasiūlyta nutraukti restruktūrizavimo bylą, ir iškelti bankroto bylą.^[21] 2021 m. liepos 23 d. Klaipėdos apygardos teismas klubui iškėlė bankroto bylą.^[22]Klaipėdos apygardos teismas gruodžio 20-ąją patenkino viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubas nemokumo administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos.

• 1962 m. – Granitas
• 1970 m. – Atlantas (LTSR pirmenybėse – „Granitas“)'
• 1990 m. – Granitas
• 1992 m. – Granitas-Aras
• 1993 m. – PSK Aras
• 1996 m. – Atlantas

Atlantas – šiuo atveju pavadinimą gavo nuo vandenyno, nes vienas iš rėmėjų buvo laivininkystės bendrovė.

Jame vaizduojamas jūros arkliukas. Senuose logotipuose buvo naudojamas jūros arkliukas, nuo 1996 iki 2016 m. logotipe buvo A raidė ir „pasaulis“, orientuotas į Atlanto vandenyną. Nuo 2016 vasario grįžta prie tradicinio jūros arkliuko.

•  
  „Granito“ emblema
•  
  1993–1995 m.
•  
  1996–2001 m.
•  
  2001 m.
•  
  XXI a. pradžia
•  
  2003–2015 m.
•  
  Nuo 2016 m. vasario 23 d.

• Klubas žaidžia geltonais marškinėliais, mėlynais šortais. Taip pat galimas variantas mėlyni marškinėliai, šortai bei kojinės.
• Svečiuose gali žaisti mėlynomis aprangomis. Kai kuriais metais tai būdavo mėlynai/balti su vertikaliais strypais marškinėliai, mėlyni šortai ir mėlynai/baltos kojinės su horizontaliais strypais.

Tradicinė apranga

Tradicinė apranga

Apranga svečiuose

2007/2008; 2015 m.

Puma nuo 2017 m.

Puma nuo 2017 m.

2018 m. namie vartininkai

Mėlyna ir geltona spalvos.

Aprangų gamintojai

• JAKO iki 2017;
• Puma nuo 2017

Lietuvos varžybose laimėti trofėjai (2019-05-16 duomenys)
Varžybos	Pasiekimas	Kartai	Metai
Čempionatas	I vieta	4	1978, 1980, 1981, 1984
	II vieta	10	1962, 1971, 1973, 1982, 1983, 1985, 1986, 2001, 2002, 2013
	III vieta	3	1999 (rud.), 2000, 2004, 2014, 2015
Taurė	Nugalėtojas	6	1977, 1981, 1983, 1986, 2001, 2003 (pav.)
	Finalininkas	1	2004
Supertaurė	Nugalėtojas	0
	Finalininkas	0

TSRS varžybos:

• 23 vieta I lygoje (1986 m.)
• taurės šešioliktfinalis (1987 m.)

• Pastaba: neįskaitomi 1924–1930, 1935, 1942–1943, 1945 m. sezonai, kai nebuvo vientisos lygos, taip pat 1939–1940, 1941, 1943–1944 m. nebaigtos pirmenybės.

Šiuo metu dublerių ekipa Atlantas B yra išformuota.

Pagrindinis straipsnis – Atlantas B.

• Andrius Gedgaudas
• Gintaras Juodeikis, 1998
• Remigijus Pocius, 1991
• Tomas Ražanauskas, 1994–1995
• Arūnas Šuika
• Tomas Žiukas
• Audrius Žuta, puolėjas
• Raimondas Žutautas, 1995–1996
• Rimantas Žvingilas, 1995

• SOCCERWAY
• Globalsportsarchive
• futbolinis.lt