Belgijos lietuviai

Briuselis buvo tapęs vienu 1830–1831 m. sukilimo dalyvių emigracijos centrų. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Briuselio, Gento, Lježo ir Leuveno universitetuose studijavo keliolika studentų iš Lietuvos. 1909 m. Leuvene įkurta draugija „Lietuva“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Belgijoje gyveno kelios dešimtys lietuvių.

Per karą į Belgiją pateko pabėgėlių iš Lietuvos. 1945 m. buvo atvežta apie 2000 lietuvių karo belaisvių, tarp jų Vietinės rinktinės karių iš Vokietijos, 1946 m. jie grąžinti atgal. 1947 m. Belgija sutiko priimti karo pabėgėlių, įdarbinti juos anglies kasyklose. Tuomet į Belgiją atsikėlė nemažai lietuvių. Jie dirbo Lježo ir Limburgo baseinų kasyklose. 1949 m. dėl sunkių darbo sąlygų daugelis emigravo į JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Vokietiją. Emigrantus rėmė BALF, tarptautinės pabėgėlių organizacijos, Caritas, Tolstojaus fondas ir kitos religinės šalpos organizacijos.

1947 m. Lježe įkurta Belgijos lietuvių bendruomenė. Įsteigta chorų, tautinių šokių ir vaidybos būrelių, minėtos tautinės ir religinės šventės. Nuo 1947 m. lapkričio mėn. draugija „Sėja“, 1950–1952 m. Katalikų misija (kunigai J. Aranauskas, J. Dėdinas) Briuselyje leido dvisavaitinį laikraštį „Gimtoji šalis“. Lježe ir Limburge trumpai veikė lietuvių mokyklos. 1979 m. Belgijos lietuvių bendruomenė Louvain-La–Neuvo miestelyje surengė Europos lietuviškųjų studijų savaitę. Apie 1983 m. Belgijos lietuvių veikla nusilpo, vėl suaktyvėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės. 1988–1991 m. Belgijos lietuviai organizavo demonstracijas, rinko ir siuntė labdarą Lietuvai. 1991 m. Belgijos lietuviai prisidėjo kuriant Lietuvos ambasadą Briuselyje. 1996 m. įkurta Flandrijos–Lietuvos draugystės asociacija rengia bendrus lietuvių ir flamandų bendruomenių susitikimus.^[1]

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2000 m.
1939 m.	1948 m.	1954 m.	2000 m.
150	2 500	200	100
Demografinės raidos histograma

Žymiausi lietuviai, mokęsi ar gyvenę Belgijoje: Antanas Baranauskas, Eduardas Cinzas, Ernestas Galvanauskas, Abraomas Kulvietis, Pranas Kuraitis, Petras Vileišis.