Antanas Pranciškus Audzevičius
| Antanas Pranciškus Audzevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1834 m. rugsėjo 21 d. Telžiai, Skrebotiškio valsčius |
| Mirė | 1895 m. birželio 10 d. (61 metai) Vilnius |
| Tėvas | Antanas Audzijonis |
| Motina | Kunigunda Kavaliauskaitė |
 Vikiteka |
Antanas Pranciškus Audzevičius |
Antanas Pranciškus Audzevičius (Audzijonis; 1834 m. rugsėjo 21 d. Telžiai, Skrebotiškio valsčius – 1895 m. birželio 10 d. Vilnius) – katalikų dvasininkas, teologas, pedagogas, Vilniaus vyskupas.
Biografija
redaguotiGimė 1834.09.21 Saločių parapijos Telžių kaime (dab. Pasvalio r.) Antano ir Kunigundos Kavaliauskaitės Audzijonių šeimoje.
1855–1859 m. studijavo Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Nuo 1860 m. dirbo vikaru Vilniuje, Šv. Jokūbo bažnyčioje, Turgeliuose, Naujatrakiuose, Radaškonyse (dab. Maladečinos raj.).
Apgynė teologijos disertaciją, jam suteiktas teologijos daktaro laisnis. Buvo Sankt Peterburgo dvasinės akademijos inspektorius, rektorius (iki 1884 m.), profesorius (nuo 1869 m.). 1889–1895 m. Vilniaus vyskupas. Vienas pirmųjų rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu bažnyčiose.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Antanas Pranciškus Audzevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 190 psl.
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Liudvikas Zdanovičius |
1889–1895 |
Po to: Steponas Aleksandras Žvėravičius |