Mirtis
(Nukreipta iš Numirėliai)
Biblija
[keisti]- Atpildas už nuodėmę – mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. – Rom. 6, 23
- Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi. – Iš 21, 17.
- Kūniškas mąstymas – tai mirtis, o dvasiškas – gyvenimas ir ramybė. – Rom. 8, 6
- Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tai laimėjimas. – Fil. 1, 21
- Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių. – Pat. 18, 21
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]| A Ą B C Č D E Ę F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U V Z Ž
|
A
[keisti]- Ar mirties bijosi, ar nebijosi – ji neišvengiamai ateis. – J. V. Gėtė.
- Aš noriu, kad mirtis užkluptų mane dirbantį. – Ovidijus.
- Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi. – F. Bekonas.
B
[keisti]- Bailiai miršta keleriopai anksčiau už savo mirtį, drąsūs su ja susitinka tik kartą. – V. Šekspyras.
- Baisiausia – gyvam numirti. – M. Andersenas Neksė.
- Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – J. Girnius.
- Be to, atsimink, kaip senelis grįžęs iš Seimo sakė, kad velionis karalius turbūt grabe apsivertė, – ginčų nepripažįstančiu tonu ji pagrindė savo mintį, kad mirusieji ne tik miega ir sapnuoja, bet dargi vartosi per miegus. – K. Sabaliauskaitė.
- Beprotiška gyvam žmogui galvoti apie mirtį. – M. Gorkis.
- Bijodamas mirties, nieko gero nepadarysi; kad vis tiek miršti nuo kokio akmenėlio šlapimo pūslėje, nuo podagros priepuolio ar dėl kitos tokios pat niekingos priežasties, tai verčiau mirti dėl kokio nors didžio reikalo. – D. Didro.
- Bijome mirti, nors kiekviena akimirka yra ankstesnės mūsų būklės mirtis. – Seneka.
- Blogai gyvena tas, kas nemoka gerai numirti. – Seneka.
- Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. – F. Nyčė.
D
[keisti]- Dažnai mirties baimė yra mirties priežastis. – Seneka.
- Daug ką galima palikti, ir kiekvienąsyk turi viską pamiršti, kai žengi pasitikti mirties, prieš ją visuomet stoji nuogas, o kai sugrįžti, visa, ką buvai palikęs, turi įgyti iš naujo. – E. M. Remarkas.
- Drąsiausi ir protingiausi tie žmonės, kurie vengia galvoti apie mirtį kad ir labai tinkama dingstimi. – F. de Larošfuko.
E
[keisti]- Esama keistų tėvų, kuriems iki pat mirties rūpi tik viena: kaip duoti vaikams pagrindą nelabai dėl jos sielotis. – Ž de la Briujeras.
G
[keisti]- Gailestingumo požiūriu mirtis tuo gera, kad užbaigia senatvę. Mirtis, užbėganti iškaršimui už akių, savalaikiškesnė už iškaršimą užbaigiančią mirtį. – Ž. de la Briujeras.
- Galimas daiktas, kad mirtį mes vadiname visai ne tuo vardu. Juk visada matome ją tiktai iš vienos pusės. Galbūt mirtis yra tobula meilė tarp dievo ir mūsų. – E. M. Remarkas.
- Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės. – J. V. Gėtė.
- Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti. – M. Tvenas.
- Garbingai gyvenantys žmonės nebijo mirties. – A. Nin.
- Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą, nei gydytoją žemina ligonių mirtingumas. – Seneka.
- Gyvenimas apskritai niekuomet nežiūri į mirtį rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. – R. Tagorė.
- Gyvenimas be mokslo – mirtis. – Seneka.
- Gyvenimas yra tarsi plaukiantis debesis, kuris atsiranda. Mirtis yra tarsi plaukiantis debesis, kuris išnyksta. – Budizmas ZEN.
- Gyventi be naudos – prieš laiką mirti. – J. V. Gėtė.
- Gyventi netikusiai, neprotingai, nesantūriai – reiškia ne blogai gyventi, o lėtai mirti. – Demokritas.
- Gyventi reikia mokytis visą gyvenimą ir visą gyvenimą reikia mokytis mirti. – Seneka.
I
[keisti]- Iš meilės gyvenimui senatvės geidžiame, o iš mirties baimės jos bijome. – Ž. de la Briujeras.
- Išminčiaus mirtis yra mirtis be baimės. – Seneka.
- Išminčius gyvenimo pabaigoje supranta, kad mirtis baisi tik iš šalies, artimiems žmonėms, o sau pačiam mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas.
J
[keisti]- Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir mirtis. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – V. Franklis.
- Jei mes gyvename širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes nemirštame. – T. Kambelas.
- Jei mirtis būtų gėriu, dievai nebūtų nemirtingi. – Sapfo.
- Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus. – N. Gogolis.
- Jei nori vesti žmones į pražūtį, pasakyk jiems, kad vedi juos į garbę. – Š. M. de Taleiranas.
- Jei suprasite, kad gyvenime viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite mirties, nebus nieko, ko negalite pasiekti. – Lao Dzė.
- Jeigu tavo gyvenimas susiklostė nesėkmingai, tai gal pavyks gerai numirti. – F. Nyčė.
- Jeigu negali išsigelbėti nuo mirties, bent mirk garbingai. – Ezopas.
- Jie vis dar rašė ir kalbėjo, o mes jau matėme ligonines ir mirštančiuosius; jie vis dar kalė, kad tarnauti valstybei yra kilniausia pareiga, o mes jau žinojome, kad mirties baimė yra stipresnė. Nuo to mes netapome nei maištininkais, nei dezertyrais, nei bailiais, – jie taip lengvai svaidydavosi visais šiais žodžiais, – mes mylėjome savo tėvynę ne mažiau kaip jie ir drąsiai ėjome į kiekvieną ataką; bet dabar jau šį tą supratome, tartum mums iš karto būtų atsivėrusios akys. Ir matėme, kad iš jų pasaulio nieko nebeliko. Staiga pasijutome baisiausiai vieniši ir išeitį iš tos vienatvės turėjome susirasti patys. – E. M. Remarkas.
- Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip. – Seneka.
K
[keisti]- Kadangi neįmanoma išvengti gimimo ir mirties, belieka mėgautis intervalu. – Dž. Santajana.
- Kai ima atrodyti, kad tau niekas nesiseka, kad tu beveik žlugęs, atsigręžk į savo mirtį ir paklausk ar tai tiesa. Ir mirtis pasakys, kad tu klysti, kad viskas yra niekai išskyrus jos prisilietimą. – K. Kastaneda.
- Kai kurie neapsisprendžia, kur pasukti, ir paskutinioji valanda pasičiumpa juos snaudžiančius bei žiovaujančius. – Seneka.
- Kai kuriuos priverčia mirti tai, kad be paliovos keisdami sumanymus grįžta prie to paties, ir nebelieka vietos naujovei. Jiems pradeda atsibosti gyvenimas ir pasaulis, ir iškyla tas tirpstančių smagumų klausimas: „Iki kolei vis tas pats?“ (…) Klausi, kaip, mano manymu, kovoti su šiuo pasibjaurėjimu. Geriausia, kaip sako Atenodoras, prisirišti prie veiklos, valstybės reikalų ir pilietinių pareigų. – Seneka.
- Kai mes egzistuojame, mirtis nedalyvauja, kai mirtis ateina, mes nebeegzistuojame. – Epikūras.
- Kančia reikalauja daugiau drąsos, nei mirtis. – Napoleonas Bonapartas.
- Kiekviename mūšyje ieškojau mirties ir dėl įgimtos meilės, kurią jaučiu Lietuvai, ir dėl noro susijungti su savo motina. – E. Pliaterytė.
- Kiekvienas gali sustabdyti žmogaus gyvenimą, bet niekas negali sustabdyti mirties, visos pasaulio durys jai praviros. – Seneka.
- Kiekvienas žmogus visada miršta pernelyg anksti – arba pernelyg vėlai – ir vis dėlto visas jo gyvenimas tą momentą baigiasi, po juo rūpestingai nubrėžiamas brūkšnys, ir prasideda rezultatų suvedimas. – Ž. P. Sartras.
- Kitas nueina į kapą šimto metų, nors mirė vos gimęs. – Ž. Ž. Ruso.
- Klaiku mirti jūroje iš troškulio. Ar tik nenorite taip persūdyti savo tiesą, kad ji niekada negalėtų numalšinti troškulio? – F. Nyčė.
- Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis. – Ž. P. Sartras.
- Kupina šilumos ir ištikimybės mirtis yra geriau negu šaltas, neištikimas gyvenimas. – H. Heinė.
- Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda. – E. M. Remarkas.
- Kvaila mirti iš mirties baimės. – Seneka.
- Kurti – tai užmušti mirtį. – R. Rolanas.
L
[keisti]- Laikas – tai lėta mirtis. – E. M. Remarkas.
M
[keisti]- Mažiausiai mirties bijo tie žmonės, kurių gyvenimas turi didžiausią vertę. – I. Kantas.
- Mirčiai būtina rengtis labiau negu kam kitam. – Seneka.
- Mirčiai kai kas būdinga – ji visus sujaudina ir kelia gailestį. Prie karsto visi regime tiktai, kas gera, ar tai, ką norime regėti. – K. R. Safonas.
- Miręs pasidarai labai reikšmingas, o gyvas Tu niekam nerūpi. – E. M. Remarkas.
- Mirk ir vėl atgyk naujam gyvenimui. – J. V. Gėtė.
- Mirti paprasčiau negu gyventi. – E. M. Remarkas.
- Mirti – tai niekis, baisu negyventi. – V. Hugo.
- Mirti taip pat natūralu kaip ir gimti. Kas miršta už svarbų reikalą, panašus į sužeistąjį karštame mūšyje, iš pradžių beveik nejaučiantį skausmo. Todėl užvaldytasis gražių sumanymų tikrai išvengs mirties kančių. – F. Bekonas.
- Mirties baimė verčia mus mylėti darbą, kuris yra visas gyvenimas. – Ž. Renaras.
- Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi. – A. Čechovas.
- Mirtis egzistuoja ne kaip gyvenimo priešingybė, bet kaip jo dalis. – H. Murakami.
- Mirtis man asocijavosi su keista nepažįstama ranka, – prekybos agentas, išsivedantis motinas, valkatas ar devintą dešimtį perkopusius kaimynus, lyg būtų kalbama apie pragarišką loteriją. Į galvą netilpo, kad mirtis gali vaikščioti šalia, žmogišku pavidalu, pavydo apnuodyta širdimi, tviskančia uniforma ar munduru, stovėti eilėse prie kino filmų, juokauti užeigose arba rytais vestis vaikus pasivaikščioti po Siudadelos parką, o popietėmis ką nors numarinti Montijuko pilies belangėje ar be jokių apeigų užkasti bevardį kūną bendroje duobėje. – K. R. Safonas.
- Mirtis mus sunaikina, arba išlaisvina. Išvaduotiems, nuėmus naštą, lieka kažkas geresnio, sunaikintiems nieko nelieka; pražūva ir gera, ir bloga. – Seneka.
- Mirtis neturi būti liūdna ir slegiama – mirtis turi būti smagi, įkvepiama. – Chuck Palahniuk.
- Mirtis – rimtas dalykas, tai gyvenimo dalis. Mirti reikia oriai. – A. Lunačiarskis.
- Mirtis stipresnė už meilę. – A. Škėma.
- Mirtis turi būti tokia pat kaip ir gyvenimas; mes netampame kitokie tik todėl, kad mirštame. – M. de Montenis.
- Mirtis žmogui – niekas, nes kai mes egzistuojame, mirties dar nėra, o kai mirtis ateina, tada mes nebeegzistuojame. – Epikūras.
- Mirusieji nekalba, bet pataria. – L. Bušma.
- Mūsų gyvenime nėra nieko svarbesnio už dvasios tobulinimą. Netobulinti dvasios reiškia siekti mirties, o tai reiškia nesiekti nieko, nes mirtis ir taip mus pasiims. – K. Kastaneda.
N
[keisti]- Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. – Aristotelis.
- Nesijaudinkite, kad nemokėsite numirti: pati gamta, kai ateis laikas, prideramai jus to išmokys; ji pati viską už jus padarys, nesukite sau dėl to galvos… – M. de Montenis.
- Nesvarbu, kiek žmonių eis paskui mano karstą; svarbu, paskui kieno karstus dar teks eiti man. – J. Wasilkowski.
- Numirti – tai dar ne viskas: svarbu numirti laiku. – Ž. P. Sartras.
- Negirdimais žingsniais mirtis vėl įsėlino į kambarį, kur ką tik buvo padvelkę nemirtingumu – įsėlino negirdimai ir tylomis, kaip kūrinijos priekaištas viską valgančiam žudikui žmogui, kuris, postringaudamas apie taiką ir meilę, pjauna gerkles ėriukams ir dusina žuvis, kad sukauptų jėgų toliau postringauti apie taiką ir meilę. – E. M. Remarkas.
- Niekas negali išvengti mirties, bet dideliais laimėjimais žmonės pasistato paminklą, kuris stovės tol, kol neatšals saulė. – G. Fabricijus.
- Norėčiau, kad mirtis mane užtiktų dirbantį lauke. – M. de Montenis.
P
[keisti]- Pasivogtas gyvenimas – negarbingas, pasivogta mirtis – graži. – Seneka.
- Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne mirtis, o gyvenimas. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. – R. Rolanas.
- Paukštis erškėčio perverta krūtine paklūsta nesikeičiančiam gamtos dėsniui, jis nežino, kas jį traukia pulti ant spyglio ir numirti giedant. Tą akimirką, kai spyglys perveria širdį, jis nežino, kad mirs; jis gieda ir gieda, kol balsas bejėgiškai nutyla. Bet mes, kai puolam krūtine ant erškėčių, mes žinom. Suprantam. Ir vis tiek puolam. Vis tiek. – K. Makalou.
- Prieš meilę bejėgis mirties siaubas ir tamsa. – H. Ibsenas.
R
[keisti]- Reikia gerbti mirtį. – E. M. Remarkas.
- Reikia nemąstyti apie rytojų, nes rytoj iš esmės reiškia mirti. – A. Kamiu.
- Remiantis statistika, daugiau žmonių miršta lovoje nei apkasuose. – K. R. Safonas.
S
[keisti]- Senatvė – tironas, kuris grasindamas mirtimi uždraudžia visus jaunystės malonumus. – F. de Larošfuko.
- Seniau dažnai buvo rašoma, kaip puiku ir nuostabu mirti už tėvynę. Šiuolaikiniame kare nieko puikaus ir nuostabaus, deja, nėra. Miršti kaip šuo be jokios aiškios priežasties. – E. Hemingvėjus.
- Skiriantis su gyvenimu mirties baimės nėra, ir jeigu kas priešinasi ir virpa, tai tik pats kūnas, pats kraujas, o protas ir visa, kas sudaro žmogaus sąmonę, būna pasyvus, šaltas liudininkas… – E. Kapijevas.
- Sokratas į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave mirti“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – M. de Montenis.
Š
[keisti]- Šiame pasaulyje nieko nėra tikra, išskyrus mirtį ir mokesčius. – B. Franklinas.
- Šykštus žmogus ir riebi karvė naudingi tik po mirties. – Š. Aleichemas.
T
[keisti]- Tada, kai aš maniau, kad mokausi gyventi, mokiausi mirti. – L. da Vinčis.
- Tai, ką žmonės žino apie mirtį, truputį sušvelninama to, ko jie apie ją nežino; jos atėjimo laiko neapibrėžtumas šiek tiek panašus į begalybę. – Ž. de la Briujeras.
- Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai yra tiesa. – O. Vaildas.
- Tam. kuris gyvena, kad būtų gyvas amžiais, mirtis nebaisi. – V. Penas.
- Teisingam privalu būti visais atvejais, net ir susijusiais su tėvyne. Kiekvienam piliečiui privalu mirti už tėvynę, bet nevalia jo įpareigoti meluoti tėvynės vardan. – Š.Lui Monteskjė.
- Teismai teisia už viso gyvenimo darbus, o visus nuosprendžius skiria mirtis. – O. Vaildas.
- Tėra viena laisvė – išsiaiškinti santykius su mirtimi. Po to jau viskas įmanoma. Negaliu priversti tave tikėti Dievą. Tikėti Dievą – tai susitaikyti su mirtimi. Kai susitaikysi su mirtimi, Dievo problema bus išspręsta – bet ne atvirkščiai. – A. Kamiu.
- Tie, kurie šaukiasi mirties, ją pažįsta tik iš nuogirdų. – V. Mizneris.
- Tiek dorai pragyventa diena teikia ramų miegą, tiek naudingai pragyventas gyvenimas dovanoja ramią mirtį. – L. da Vinčis.
- Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. – Dž. R. Lovelis.
- Trokšti mirties, kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis gyvenimo atėjus laikui mirti. – A. Fransas.
V
[keisti]- Vaikai suteikia darbui džiaugsmo, o nesėkmės dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai gyvenimą daro malonesnį, o mirtį – ne tokią baisią. – F. Bekonas.
- Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar neesi tam pasirengęs. – E. M. Remarkas.
- Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties. – J. V. Gėtė.
- Visas žmogaus gyvenimas yra kelias į mirtį. – Seneka.
- Visi žino, kad mirtis neišvengiama, bet kadangi ji nearti, tai niekas apie ją negalvoja. – Aristotelis.
- Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime mirti, ir tada visi gyventume taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – F. Gvičardinis.
- Viskas mirtinga. Amžinai gyventi skirta tik motinai. Ir kai motinos nebėra gyvųjų tarpe, lieka jos atminimas, kurio dar niekas nesiryžo išniekinti. – I. Babelis.
- Viso gyvenimo džiaugsmai – kūryboje. Kurti – reiškia nugalėti mirtį. – R. Rolanas.
Ž
[keisti]- Žiūrėti mirčiai į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto charakterio bruožai. – D. Pisarevas.
- Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – Dalai Lama XIV.
- Žmogus neturi teisės leisti, kad mirtis valdytų jo mintis. – T. Manas.
- Žmogus nebus laisvas tol, kol neįveiks savo mirties baimės. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti savęs, kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – A. Kamiu.
- Žmogaus prigimties esmė – judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį. – B. Paskalis.
- Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties. – Hipokratas.
Patarlės ir priežodžiai
[keisti]- Apsimesk, kad tu numirei ir tada tu pamatysi kas iš tiesų tave myli.
- Ką tu išmoksti, su tuom tu miršti.
- Kas užauga greitai, miršta greitai.
- Neužgauliok mirusiųjų.
- Žmogus, kuris valgo vienas, miršta vienas.
- Neišvydus savo laidotuvių, neverta mirti.
- Dora mirtis suteikia gerą vardą visam gyvenimui.
- Geriau mirk garbingai, negu gyvenk gėdoje.
- Kaip žmogus gyvena, taip jis ir miršta.
- Lapo kritimas yra pakuždėjimas gyvenančiam.
- Mirtis yra šešėlis, kuris visada persekioja kūną.
- Mirtis nelaiko kalendoriaus.
- Tas, kas gyvena per greitai, miršta per anksti.
- Tas, kuris vieną kartą gimė, vieną kartą turi mirti.
- Visi nori į dangų, bet niekas nenori mirti.
- Mirtis – visų nepagydomų ligų daktarė.
- Turtas palieka mirusį žmogų prie slenksčio, draugai ir giminės – prie kapo, tik geri ir blogi darbai lydi jį ir po mirties.
- Blogiau mirties nebus.
- Durniui[1] pinigai – smertis[2].
- Geriau mirti kovoje, kaip pasiduoti gėdoje.
- Gimti sunku, o mirti dar sunkiau.
- Jei nebūt artojo, visi badu mirtų.
- Koks gimė, toks ir mirs.
- Mirtis kaip vagis – ateina neprašyta.
- Mirtis metų neklausia.
- Mirtis visus sulygins.
- Nuo mirties nėra vaistų.
- Smertis[3] subinę uosto.
- Daugiau miršta nuo maisto negu nuo bado.
- Kaip žmogus gyveno, taip jis ir mirs.
- Mes pradedame mirti, kai mes gimstame, ir pabaiga priklauso nuo pradžios.
- Mirties baimė yra blogesnė už pačią mirtį.
- Mirtis yra didis lygintojas.
- Nesaikingas žmogus miršta jaunas ir retai mėgaujasi senatve.
- Priklausomai nuo to, kaip žmogus tvarkosi su savimi, jis gali mirti senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties.
- Tas miršta dukart, kuris miršta nuo savo rankos.
- Geriau anksčiau numirti, nei vėliau nudvėsti.
Merfio dėsniai
[keisti]- Gyvenimas ne visada baigiasi mirtimi, kartais jis pasibaigia vestuvėmis.
Nuorodos
[keisti]
