Viduklė
| Viduklė | ||
|---|---|---|
| ||
  Viduklė |
||
| 55°24′14″š. pl. 22°53′46″r. ilg. / 55.404°š. pl. 22.896°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viduklės seniūnija | |
| Gyventojų | 1 425 | |
 Vikiteka |
Viduklė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Видукле, rus. Видукли[2][3] | |
Viduklė – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Ataugos, Centro ir Žemaičio). Stovi medinė Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806 m.; daug vertingų dailės kūrinių nuo XVII a.), šventoriaus vartai (architektūros paminklas), varpinė, Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčia, prie bažnyčios stovi paminklas Brėmeno muzikantams. Išlikusi senoji klebonija (XIX a. pabaiga; kultūros vertybė, u. k. 2226). Veikia S. Stanevičiaus gimnazija, Raseinių meno mokyklos skyrius, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-60037). Yra kapinės.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio vardas kildinamas nuo žodžio vidukelė arba vidùklis („vidurys, vidurkis“).[4]. Manoma, kad per šią vietovę ėjo keletas kelių, o jų sankryžoje įsikūrusi gyvenvietė davė pradžią Viduklės miesteliui.[5]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pro miestelį teka Apusinas. Kiek toliau nuo miestelio yra Viduklės gel. stoties gyvenvietė, smėlio telkinys.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vietovė istoriniuose šaltiniuose minima 1253 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose XIV a. minima kaip Wedükkelen.
Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo kronikoje „Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos“ (Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae 1455–1480) mini Prūsijos magistro Teodoro iš Altenburgo 1307 m. žygį pulti Veliuonos pilį, po kurio jis pasiuntė į naują žygį Prūsijos maršalą Henriką, kuris nusiaubė ir apiplėšė Viduklės (Wyedukki) pavietą ir su grobiu grįžo atgal į Prūsiją (Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia = Jana Długosza kanonika krakowskiego dzieła wszystkie. T. 12, Historiae Polonicae libri XII. T. 3 p.37, Krokuva 1876)
1416 m. pastatyta pirmoji Viduklės bažnyčia (viena pirmųjų Žemaitijoje). XVI a. Viduklės klebonas buvo Žemaičių vyskupas. Apie 1520 m. miestelį aplankė imperatoriaus Maksimilijono I diplomatas Z. Herberšteinas, aprašęs buitį taip:
|
Prasti žmonės gyvena mažose, žemose, pailgose trobose, kuriose vakarais ir rytais vidury aslos kūrenama ugnis <...> iš viršaus kabo kaminas, padarytas iš žievės, apkrėstos moliu. Tose pačiose trobose, kuriose patys gyvena, jie laiko ir gyvulius. |
|
1526 m. pradedamas minėti miestelis, priklausęs Medininkų (Varnių) vyskupams. Viduklė smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus ir marą. 1667 m. minimas Viduklės pavietas. XIX a. miestelis buvo valsčiaus centras, priklausė Raseinių apskričiai.[6]
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1966 m. atidaryta viena žymiausių Lietuvoje koldūnų valgykla.
2003 m. patvirtintas Viduklės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVIII a. | Viduklės valsčiaus centras | ? |
| XIX a. – 1950 m. | Raseinių apskritis | |
| 1950–1995 m. | Viduklės apylinkės centras | Raseinių apskritis |
| 1995– | Viduklės seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | |||||||
| 1833 m. | 1862 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 164 | 321 | 747 | 694 | 1 148 | 1 331 | ||
| 1983 m.[10] | 1987 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur. | ||
| 1 825 | 2 099 | 2 040 | 1 911 | 1 678 | 1 425 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Birutė Ignatavičiūtė (1924–2003), gydytoja ftiziatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Vladas Vitkauskas (1953–), pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.
- Simonas Stanevičius (1799–1848), vienas iškiliausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis.
- Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas.
- Bernadeta Lukošiūtė-Stankevičienė (1949–), aktorė, radijo ir televizijos diktorė, radijo ir televizijos vaikų laidų vedėja.
Šnekta
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viduklės ir Nemakščių šnektą, priklausančią žemaičių raseiniškių tarmei, aprašė V. Vitkauskas („Baltistica“, t. VII(1), 33–35 p.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Видукли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 240 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 203
- ↑ Widukle (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 293 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Viduklė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 733 psl.
- ↑ Viduklė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 210 psl.
- ↑ Viduklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 502
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Viduklė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 505 psl.
- Viduklės istorija Archyvuota kopija 2006-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- Viduklės tinklalapis
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| NEMAKŠČIAI – 9 km Viduklės GS – 4 km |
GYLIAI – 7 km Alaviniškiai – 1 km |
||||||||||
|
PALIEPIAI – 5 km RASEINIAI – 16 km | ||||||||||
