Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764-1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.
Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus – reparticijas. Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.
1795–1842 m. buvusi reparticija kaip apskritis (ujezdas) priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (1795–1796 m. Vilniaus vietininkystei, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai), 1842–1915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.
1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. 1917 m. į ją pateko panaikinta Jurbarko apskritis. 1919–1940 m. apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 1941–1944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.
Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).
Apskrities istorija
|
Metai |
Plotas, km² |
Gyventojų sk. |
Suskirstymas |
Gyvenvietės
|
1790 m. |
|
212 170 |
|
78 miestai ir miesteliai
|
1897 m. |
~5700 |
235 362 |
|
- 1 miestas: Raseiniai
- miesteliai: Eržvilkas, Kaltinėnai, Kelmė, Kražiai, Naumiestis, Rietavas, Skaudvilė, Šilalė, Šiluva, Švėkšna, Tauragė, Upyna, Veiviržėnai
|
1914 m. |
6485 |
279 200 |
|
|
1917 m. |
2325 |
72 049 |
|
|
1919 m. |
|
|
14 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Liolių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius |
|
1923 m. (išsamiau) |
3087 |
108 024 |
12 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius |
- 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
- 12 miestelių
- 839 kaimai
- 15 bažnytkaimių
- 283 dvarai ir palivarkai
- 447 vienkiemiai
- 3 kitos gyvenvietės
|
1932 m. |
2887 |
120 367 |
12 valsčių ir 155 seniūnijos [1] |
2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
|
1939 m. |
3048 |
130 314 |
|
2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
|
1940 m. |
|
|
12 valsčių:[2] Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius |
2 miestai (Jurbarkas, Raseiniai)
|
1942 m. |
|
114 600 |
|
|
1949 m. (suskirstymas) |
1760 |
|
8 valsčiai ir 77 apylinkės |
|
1950 m. |
|
|
77 apylinkės |
|
Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51