Vasilijus Polenovas
Vasilijus Polenovas (rus. Васи́лий Дми́триевич Поле́нов, 1844–1927 m.) – Rusijos tapytojas, peizažistas, istorinių-religinių paveikslų autorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vasilijus Polenovas gimė 1844 m. birželio 1 d. (gegužės 20 d. pagal tų laikų Rusijos kalendorių) Sankt Peterburge pasiturinčių ir išsilavinusių dvarininkų šeimoje. 1858 m. susipažino su Aleksandro Ivanovo paveikslu „Kristaus pasirodymas liaudžiai“, išstatytu Sankt Peterburgo dailės akademijoje. 1859 m. pradėjo lankyti P. Čistiakovo piešimo ir tapybos klasę, bei F. Jordano klasę imperatoriškojoje dailės akademijoje. 1861−1863 m. su tėvais gyveno Petrozavodske, baigė gimnaziją. 1863 m. įstojo mokytis į Sankt Peterburgo universiteto fizikos-matematikos fakultetą, bei pradėjo mokytis laisvuoju studentu dailės akademijoje. 1871 m. akademijoje buvo apdovanotas aukso medaliu už paveikslą „Iajiro dukters prikėlimas“. Baigęs akademiją V. Polenovas 1872−1876 m. tobulinosi Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Grįžus į Rusiją 1877 m. jam suteiktas akademiko vardas.
1878 m. V. Polenovas prisijungė prie peredvižnikų. Jis keliavo po Vidurio Rytus, Egiptą, Graikiją. Šios kelionės jam padėjo sukurti 68 paveikslų ciklą Kristaus gyvenimo tema, kurį dailinkas kūrė apie 25 metus. 1882 m. V. Polenovas vedė Nataliją Jakunčikovą (1858–1931). 1882−1895 m. dėstė Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje. Tarp jo mokinių buvo Isakas Levitanas, Konstantinas Korovinas. 1883−84 m. dailininkas dirbo Romoje ties paveikslo „Kristus ir nusidėjėlė“ eskizais. 1890 m. įsigijo nuosavybės prie Bechovo kaimo prie Okos upės (Tulos sritis), kur pasistatė sodybą (dabar Polenovo memorialinis muziejus). 1892 m. V. Polenovui suteiktas profesoriaus vardas, 1893 m. jis tapo tikruoju Sankt Peterburgo dailės akademijos nariu. Po 1905 m. demonstracijos sušaudymo protesto vardan pasitraukė iš akademijos. Vasilijus Polenovas mirė 1927 m. liepos 18 d., palaidotas Bechovo kaimo kapinėse.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Maskvos kiemelis“, 1878 m., Tretjakovo galerija
-
„Hermono kalno papėdėje“, 1892 m., Tretjakovo galerija
-
„Kristus prie Galilėjos ežero“, 1888−89 m., Nacionalinis Baltarusijos dailės muziejus, Minskas
-
„Kristus ir nusidėjėlė“, 1888 m., Rusų muziejus
-
„Oka rudenį“, 1893 m., Polenovo muziejus
-
„Mečetė Dženine“, 1903 m., Polenovo muziejus
-
„Tarp mokytojų“, 1896 m., Tretjakovo galerija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tretjakovo galerija Archyvuota kopija 2016-08-07 iš Wayback Machine projekto.
- Memorialinis V. Polenovo muziejus