Urželio grafystė
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Comtat de Urgell Urželio grafystė | ||||
Ispanijos markos dalis (iki 1162) Aragono karūnos dalis (nuo 1162) | ||||
| ||||
Urželio grafų herbas | ||||
Sostinė | La Seu d'Urgell (iki 1106), Balageris (nuo 1106) | |||
Kalbos | katalonų | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
Urželio grafystė (kat. Comtat de Urgell, isp. Condado de Urgell) – istorinė grafystė dabartinės Katalonijos teritorijoje, egzistavusi VIII-XV a.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grafystė suformuota VIII a. pabaigoje, kaip viena iš Ispanijos markos dalių. Jos sostine tapo la Seu d'Urgell miestas. Jos pirmieji grafai buvo tiesiogiai skiriami iš Frankų imperijos, ir jų valdžia nebuvo paveldima. 870 m. grafystę užvaldė Vilfredas Plaukuotasis, kuris valdė ir daugumą kitų katalonų grafysčių ir įtvirtino savo dinastiją. Tačiau jo palikuonis Borelis II 992 m. padalino savo valdas, ir Urželyje įsitvirtino nauja grafų linija, valdžiusi iki pat XIII a.
Viduramžiais grafystė plėtėsi ir stiprėjo, ypač rekonkistos dėka. Ji užvaldė teritorijas Segrės upės baseine nuo Andoros slėnio šiaurėje iki Taregos pietuose. Tačiau ilgainiui grafai turėjo dalintis savo valdžia su vyskupais. Pastarieji ilgainiui užvaldė grafystės sostinę bei nemažai kalnų slėnių šiaurėje. Nuo 1106 m. grafystės sostinė perkelta į pietus, į naujai atkariautą iš musulmonų Balagerio miestą.
1162 m. Urželio grafystė per Katalonijos sąjungą su Aragonu atiteko Aragono karūnai (kartu su kitomis regiono feodalinėmis valdomis). 1231 m. mirus kunigaikštytei Aurembiaix, valdžią Urželyje paėmė Kabrerų giminė, kuri valdė iki 1336 m. Vėliau čia įsigalėjo iš Aragono karalių dinastinės atšakos kilusi dinastinė linija.
Grafystė buvo panaikinta ir prijungta prie Katalonijos kunigaikštystės 1413 m., po nepavykusio paskutinio grafo Jokūbo II sukilimo.
Grafai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skiriami grafai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Borelis (798-820), taip pat ir Serdanijos grafas;
- Aznaras I (820-824), taip pat ir Aragono grafas;
- Galindas I (824-834);
- Sunifredas I (834-848);
- Solomonas (848-870);
Barselonos-Urželio dinastija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilfredas Plaukuotasis (870-897), taip pat ir Barselonos, Gironos, Osonos, Serdanijos grafas;
- Sunifredas II (898-948);
- Miro (948-966);
- Borelis II (966-992), taip pat ir Barselonos, Gironos, Osonos grafas;
- Ermengolis I (992 - 1010), Borelio II sūnus, įtvirtinęs vietinę grafų liniją;
- Ermengolis II (1010 - 1038)
- Ermengolis III (1038 - 1065)
- Ermengolis IV (1065 - 1092)
- Ermengolis V (1092 - 1102)
- Ermengolis VI (1102 - 1154)
- Ermengolis VII (1154 - 1184)
- Ermengolis VIII (1184 - 1209)
- Aurembiaix (1209 - 1231), jai valdant vyko įpėdinystės karai, kuomet dėl valdžios kovojo Petras I ir Gerau Kabrera.
Kabrerų giminė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ponsas IV (1236-1243)
- Ermengolis IX (1243)
- Alvaras I (1243 - 1267)
- Ermengolis X (1267 - 1314)
- Teresa d'Entença (1267 - 1314), ištekėjo už Aragono princo Alfonso;
Aragono-Urželio dinastija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jokūbas I (Jaume I) (1336 - 1347);
- Petras II (1347 - 1408);
- Jokūbas II (Jaume II) (1408 - 1413).