Ispanijos marka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Marchia Hispanica Ispanijos marka | ||||
| Frankų imperijos marka (795-985) | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Barselona | |||
| Kalbos | lotynų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | viduramžiai | |||
| - Įkurta | 795 m., 795 | |||
| - Tapo kunigaikštyste | 1137 m. | |||
Ispanijos marka (lot. marca hispanica, isp. Marca Hispánica), dar žinoma kaip Barselonos marka – pasienio regionas (marka) pietinėje Frankų imperijoje VIII–XII a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra šiaurės rytų Ispanija (Katalonija), pietryčių Prancūzija (Rytų Pirėnai) ir Andora.
Kartais į šios markos sampratą yra įtraukiamos ir panašiu metu nukariautos teritorijos į vakarus nuo jos, kurios formaliai priklausė Vaskonijos kunigaikštystei.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]719 m. būsimosios markos teritorijas, kaip ir visą Septimaniją, nukariavo Omejadų kalifatas ir pradėjo krašto islamizaciją. Nors 721 m. Tulūzos mūšyje musulmonų veržimasis į Europą buvo sustabdytas, regionas išliko jų rankose.
Frankų valstybėje į valdžią atėjus Karoliui Didžiajam frankai ėmė atsikovoti buvusias krikščioniškas teritorijas. Apie 777 m. jie prisijungė Septimaniją, kur įkurta Gotijos marka. Tuo tarpu vėliau užkariautos teritorijos piečiau tapo žinomos kaip Ispanijos marka. Tiesa, aiški riba tarp Gotijos ir Ispanijos buvo galutinai nenubrėžta. 795 m., kuomet Ispanijos marka buvo įkurta oficialiai, buvo prisijungtos sritys iki pat Gironos pietuose. Vėliau markos teritorija išplėsta, prijungiant Urgelį ir Serdaniją vakaruose, bei Barseloną ir Ausoną pietuose. Tokiu būdu Ispanijos marka tapo svarbiu krikščionišku avanpostu kovoje prieš musulmonus, o jos įkūrimas laikomas rekonkistos pradžia.
Kaip ir gretimos Vaskonijos kunigaikštystės atveju, markos teritorija buvo organizuota į smulkias grafystes, valdomas grafų, kuriems pakluso vietos riteriai. Formaliai grafai duodavo ištikimybės priesaiką Frankų karaliui, tačiau kuo toliau, tuo labiau frankų valdžia čia buvo nominali. Speciali žemėvaldos forma, vadinamoji aprisio, leido vietos feodalams ganėtinai laisvai tvarkytis savo ūkiuose. Tai leido greičiau naujai apgyvendinti ištuštėjusius po karų regionus, bet taip pat ir didino krašto feodalinį susiskaldymą.
Nors iš pradžių grafystės buvo suteikiamos grafams tik iki mirties, gana greitai jos tapo paveldimos, ir jose įsigalėjo atskiros vietinės giminės. Todėl grafų skyrimas iš Frankų imperijos tapo grynu formalumu. Kelių ypač stiprių grafų dėka priklausomybė nuo frankų mažėjo, bet reiškėsi vietinė konsolidacija. Pvz. grafas Vilfredas Plaukuotasis 878 m. po viena dinastija suvienijo daugumą markos grafysčių, o sostine de facto pavertė Barseloną. Todėl Barselonos grafai tapo visos markos teritorijos valdytojais. Galutinai Barselonos grafų priklausomybė nuo frankų buvo nutraukta 985 m., grafui Boreliui II atsisakius paklusti.
Nuo XII a. markos teritorijos stipriai plėtėsi į pietus musulmonų valdų (Kordobos kalifato) sąskaita. Valdant Ramonui Berengeriui III (1082-1133), paimta Taragona ir kitos žemės, kurios padalintos tarp Barselonos ir Urgelio grafų. Ramono Berengerio IV (1131-1162) laikais paėmus galingus Ljeidos ir Tortosos miestus, suformuoti Ljeidos ir Tortosos markizatai. Ilgainiui visos markos žemės pradėtos vadinti Katalonija.
Marka galutinai nustojo egzistuoti 1137 m., kuomet šias teritorijas sujungus su Aragono karalyste, jos perorganizuotos ir pavadintos Katalonijos kunigaikštyste. Jos nedidelė dalis šiaurėje davė pradžią Andorai.
Grafystės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ispanijos marka niekada nebuvo valdoma kaip vientisas vienetas ir neturėjo markgrafo (skirtingai nei daugumos kitų to meto markų atveju). Kadangi markos teritorija neturėjo politinės vienybės, ilgainiui jai prigijo pavadinimas Katalonų grafystės. Kiekvieną grafystę valdė atskiros dinastijos, tačiau grafystės buvo linkusios tarpusavyje konsoliduotis ir sudaryti unijas.
- Konflento grafystė (iki XIII a.)
- Rusijono grafystė (iki 1375 m.)
- Serdanjos grafystė (iki 1403 m.)
- Paljarso grafystė (iki 1011 m.)
- Empurijos grafystė (iki 1410 m.)
- Urželio grafystė (iki 1413 m.)
- Besalu grafystė (iki 1111 m.)
- Osono grafystė (iki 1101 m.)
- Žironos grafystė (iki 897 m.)
- Barselonos grafystė (iki 1716 m.)