Taraskanai
| Taraskanai | |
|---|---|
 Taraskanų žvejai Packuaro ežere
| |
| Gyventojų skaičius | ~203 000 |
| Populiacija šalyse |  Meksika (Mičoakanas, aplinkinės sritys)
|
| Kalba (-os) | purepečų, ispanų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
 Vikiteka: |
Taraskanai |
Taraskanai (isp. tarascos) arba purepečai (P’urhépecha) – indėnų tauta, gyvenanti dabartinės Meksikos Mičoakano valstijoje (ypač apie Packuaro ežerą), taip pat Gerere, Gvanachuate, Chaliske. Populiacija: 203 000[1]. Kalba purepečų kalba (giminystė nenustatyta) ir ispaniškai. Tikintieji – katalikai.
Pavadinimas „taraskanai“ atėjo iš taraskanų kalbos žodžio tarascuei, pagal jį ispanai pradėjo gentį vadinti tarasco. Actekų kalba taraskanai vadinami michoaque 'tie, kurie turi žuvies'.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Taraskanai buvo sukūrę vieną iš ikikolumbinių Mezoamerikos civilizacijų su sostine Cincuncanu. Jų architektūra išsiskiria T formos laiptuotomis piramidėmis – jakatomis.
Taraskanai buvo viena iš nedaugelio tautų, kurios actekams nepavyko nukariauti. Actekai puolė kelis kartus, tačiau visada nesėkmingai. Į Mičoakaną atvykus ispanų užkariautojui Kristobaliui de Olidui, taraskanų vadas Tangachuanas II pasidavė be kovos. 1530 m. šalį pradėjo siaubti Nunjo de Gusmanas, kuris nužudė ir Tangachuaną II. Po to, daugelis taraskanų pasitraukė į kalnus.
Buitis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradicinis verslas – rankinė žemdirbystė (kukurūzai, pupelės, moliūgai, aitrieji pipirai, batatai, kviečiai, daržovės, vaisiai). Laiko avis, kiaules, galvijus, vištas, kalakutus, verčiasi žvejyba, medžiokle, rankiojimu, bitininkyste (tame tarpe drevine). Išvystyti amatai: pynimas, audimas, siuvinėjimas, verpimas, vaškinių ir akmeninių skulptūrų, lakuotų gaminių gamyba. Atskiros gyvenvietės vysto atskirus amatus. Taraskanai – prekybininkai, nešiojantys krovinius kalnų keliais. Dabar daug taraskanų dirba samdomą darbą.
Taraskanai gyvena įvairių dydžių kaimuose, rančerijose. Būstas vienos arba dviejų patalpų, stačiakampio plano, belangis, sienos apteptos moliu, stogas dvišlaitis, šiaudinis. Dabar paplitęs meksikietiškas būstas.
Dabar taraskanai nešioja meksikiečiams (metisams) būdingus rūbus, o seniau moterys vilkėdavo laisvas palaidines, sijonus, skraistes iš vilnonių apklotų, vyrai – ilgus paltus (aijates), plačiabryles šiaudines arba lapines skrybėles. Tebenešioja metalinius, medinius puošmenis, išsiuvinėjimus.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tradicinė šeima – mažoji. Santuoka patrilokalinė, vėliau neolokalinė. Giminė patrilinijinė, dabar – bilateralinė. Išlikusios tarybos, apeiginės giminių sueigos.
Taraskanai ženkliai paveikti meksikiečių, metisizavęsi. Išlikę liaudies šokiai, dainos, tautosaka, gerbiamos upių, žvaigždžių, mėnulio dievybės.[2]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Comisión Nacional para el Desarrollo de los Pueblos Indígenas, Mexiko 2000 Archyvuota kopija 2016-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Тараски,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
| |||||||||||||||||||||||||
