Centroamerika

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Mezoamerikos regionas Centroamerika (Centroamérica)

Šalis	El Salvadoras, Hondūras, Nikaragva, Kosta Rika
Tautos	pipiliai, lenkai, nikarao, čorotegai ir kt.
Valstybės	Kuskatlanas, Nachočanas, Pajaki ir kt.

Centroamerika, Maja, Įlanka, Oašaka, Gereras, Centras, Vakarai, Šiaurė

Centroamerika (isp. Centroamérica) – istorinis-kultūrinis Mezoamerikos regionas, esantis Centrinės Amerikos valstybėse: pietvakarių Gvatemaloje, Salvadore, vakarinėje Nikaragvoje ir šiaurės vakarų Kosta Rikoje.

Regionas liečiasi tik su Majos regionu šiaurėje. Tai – labiausiai nutolęs į pietus Mezoamerikos regionas, kur, nepaisant atokumo, vis dar siekė Mezoamerikos civilizacijai būdingi kultūros požymiai. Į vakarus ir į pietus nuo jo prasideda kitas istorinis kultūrinis regionas, jau priskiriamas Senovės Peru kultūros arealui, apgyvendintas daugiausia čibčams giminingų tautų.

Geografija

Regionas iš vakarų yra uždarytas Ramiojo vandenyno. Didžiąja dalimi tai – pajūrio žemumos, kurias iš rytų ir šiaurės riboja aukštikalnių zonos ir į jas įsiterpiantys didžiuliai ežerai Nikaragvos ežeras ir Managvos ežeras, einančios išilgai visą Centrinę Ameriką. Šie du natūralūs gamtiniai barjerai suteikė regionui siaurą ir ilgą formą, kuri daro jį panašų į koridorių.

Regionas baigiasi Nikojos pusiasalyje, kuris yra Kosta Rikos šiaurėje.

Regiono klimatas tropinis.

Istorija

Dėl savo atokumo didiesiems Mezoamerikos kultūriniams centrams, civilizacija regioną pasiekdavo tik tam tikrais laikotarpiais (kaip ir Šiaurės Mezoamerikos atveju).

Ikiklasikiniu laikotarpiu čia reiškėsi olmekų kultūros įtaka, bet vėliau visi ryšiai su Mezoamerika nutrūko. Klasikiniu laikotarpiu (I mūsų eros tūkstantmetyje) tik pačioje regiono šiaurėje (dabartinio Salvadoro šiaurės vakaruose) majai statė savo stiliaus miestus, kurių svarbiausias – Tasumalis. Likęs Centroamerikos arealas daugiau palaikė ryšius su tuometinėmis Andų kultūromis, iš kur atkeliavo metalų apdirbimo technika: visoje Mezoamerikoje būtent Centroamerikos regione pirmiausia pradėti apdirbti metalai.

Kaip atskiras regionas Centroamerika susiformavo tik maždaug X a., kuomet majų klasikinė civilizacija žlugo. Regione keitėsi etninė sudėtis – jį apgyvendino nauatlių kalba kalbančios tautos – pipiliai, nikarao, kurie dalinai ištūmė senuosius gyventojus – įvairias majų tautas ir čorotegus bei subtiabus (giminingus sapotekams). Susimaišius nauatliškai kultūrai iš Centrinės Meksikos su majų kultūra, susiformavo gana savita Centroamerikos kultūra.

Vietos tautos sukūrė savo valstybes Kuskatlaną (pipiliai), Nachočaną (lenkai), Pajaki ir kt., kurios klestėjo iki pat XVI a., kol jų neužkariavo ispanai.

Centroamerikos tautos ir valstybės
Iskintepekė \| Kuskatlanas (Pipiliai) \| Pajaki (Čorčiai) \| Nachočanas (Lenkai) \| Subtiabai \| Nikarao (Nikiranai) \| Nikoja (Čorotegai)