Rosatom
 „Rosatom“ būstinė Maskvoje | |
| Originalus pavadinimas | Государственная корпорация по атомной энергии «Росатом» |
|---|---|
| Forma | Valstybinė korporacija |
| Pramonė | Atominė energetika |
| Įkurta | 2007 m. gruodžio 1 d. |
| Įkūrėjas (-ai) | Vladimiras Putinas (dekretu)[1] |
| Centrinė būstinė | Maskva, Rusija |
| Svarbiausi darbuotojai | Sergejus Kirijenka (pirmininkas) Aleksejus Lichačevas (generalinis direktorius) |
| Pajamos | 1,2 trln. rublių (2019)[2] |
| Darbuotojų | 256 600 (2015) |
| Tinklalapis | rosatom.ru/en/ |
„Rosatom“ – Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija, vienijanti įmones ir mokslinių tyrimų organizacijas, įskaitant visas atominės srities civilines bendroves, branduolinės ginkluotės komplekso įmones, mokslinių tyrimų organizacijas ir Rusijos atominių ledlaužių laivyną.[3]
„Rosatom“ yra didžiausia energijos gamintoja Rusijoje, kuri turi daugiau kaip 40 % pasaulio urano sodrinimo pajėgumų, 17 % pasaulio rinkos gaminant branduolinį kurą[4].
Taip pat „Rosatom“ atsako už Rusijos prisiimtų tarptautinių taikaus branduolinės energijos naudojimo ir branduolinių medžiagų neplatinimo įsipareigojimų vykdymą. Įmonė turi savo biurus Singapūre, Ukrainoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, PAR ir Didžiojoje Britanijoje[5].
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2014 metų pradžioje „Rosatom“ yra sudariusi 20 AE blokų statybos sutartis visame pasaulyje (neskaičiuojant 9 AE blokų su VVER tipo reaktoriais statybos projektų RF teritorijoje)[6].
2013 metais bendras jėgainių statybos, kuro, prisodrinto urano produkto tiekimo ir kitų paslaugų sutarčių portfelis viršijo 74 milijardus JAV dolerių, lyginant su 2012 metais – 65,9 mlrd. JAV dolerių[7]. Branduolinio kuro eksporto geografija apima Suomiją, Švediją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Nyderlandus, Slovakiją, Čekijos Respubliką, Vengriją, Ukrainą, Bulgariją, Armėniją, Iraną, Indiją, Kiniją. Pusė dabartinio portfelio užsakymų dėl naujų AE blokų statybos priklauso Azijai.
Prisodrintas uranas tiekiamas į Suomiją, Švediją, Ispaniją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Šveicariją, Ukrainą, Japoniją, Pietų Korėją, Kiniją, JAE, Pietų Afriką, Meksiką, JAV, Australiją, Kanadą.
| Šalis ir vietovė | Projektai |
| Čekija Tršebyčius, Česke Budejovicai |
* Branduolinio kuro tiekimas AE „Dukovany“ – 1-2 blokai ir AE „Temelin“ – 1-4 blokai.[8]. * Dalyvavimas konkurse dėl dviejų AE „Temelin“ blokų užbaigimo, konkurso sprendimas atidėtas iki 2015 m.[9] |
| Suomija Hanhikivi Loviisa Pyhajoki |
AE „Hanhikivi“ statyba 2013 m. gruodžio 21 d. buvo pasirašytas AE „Hanhikivi-1“ projekto sutarčių paketas: sutartis, kurioje apibrėžtos atsakomybės ribos ir projekto akcijų dalies santykis (dokumente numatyta, kad dukterinė įmonė UAB „Rusatom Oversiz“ bus įtraukta į Fennovoima bendrovės akcininkų sudėtį ir turės 34 % įstatinio kapitalo); sutartis dėl AE statybos; susitarimas dėl branduolinio kuro tiekimo būsimajai AE „Hanhikivi-1“.[10]. Branduolinio kuro tiekimas AE „Loviisa“ pirmajam blokui 1977 ir 1980 metais buvo pradėti eksploatuoti du AE „Loviisa“ rusiškos konstrukcijos blokai su VVER-440 tipo reaktoriais. 1Pagal 2006 m. gruodžio 21 d. susitarimą „TVEL“ kuro įmonė tiekia modifikuotą urano-gadolinio kurą į abu jėgainės blokus.[11]. |
| Didžioji Britanija Safolko |
Branduolinio kuro iš regeneruoto urano tiekimas į AE „Sizewell“[12]. Nuo 2007 m. į AE „Sizewell“ tiekiamos branduolinio kuro tabletės.[13]. 2013 m. rugsėjo 5 d. „Rosatom“ ir Didžiosios Britanijos Energetikos ir klimato kaitos ministerija pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo atominės energetikos srityje. Papildomai buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp „Rosatom“, „RollsRoyce“ ir „Fortum“, siekiant kartu išnagrinėti AE su VVER reaktoriais statybos ir eksploatavimo galimybes Didžiosios Britanijos teritorijoje. 2013 m. sausio 13 d. po tiesioginių Rusijos ir Didžiosios Britanijos derybų Valstybinė korporacija „Rosatom“ gavo oficialų kvietimą dalyvauti statant naujus branduolinius reaktorius Didžiojoje Britanijoje.[14]. |
| Baltarusija Astravas |
Pirmosios Astravo AE statyba šalyje 1 ir 2 blokų statyba su VVER-1200 tipo reaktoriais, kurių bendra galia 2400 MW pagal projektą AE-2006. |
| Bulgarija Kozlodujus |
* Kozlodujaus AE 5 ir 6 blokų modernizavimas, užtikrinant jų saugų eksploatavimą[15]. * Kuro tiekimas į Kozlodujaus AE. |
| Turkija Mersinas |
AE „Akkuju“ 1-4 blokų parengiamieji statybos darbai Keturių blokų su VVER-1200 tipo reaktoriais, kurių bendra galia 4800 MW, statyba ir eksploatavimas. AE „Akkuju“ statyba bus įgyvendinama pagal ВОО (Build – Own – Operate arba „Statyk – Turėk –Naudok“) mechanizmo sąlygas. |
| Jordanija Irbidas |
Pirmosios jėgainės statyba Jordanijoje 2013 m. lapkričio 1 d. Valstybinė korporacija „Rosatom“ laimėjo konkursą dėl pirmosios AE statybos Jordanijoje.[16]. 1 ir 2 blokų statyba su VVER-1000 tipo reaktoriais, kurių bendra galia 2000 MW. |
| Iranas Bušeras |
Pradėta eksploatuoti AE „Bušer“ Pabaigta 1 bloko su VVER-1000 tipo reaktoriumi, kurio galia 1000 MW statyba. 2013 m. rugsėjo 23 d. blokas atiduotas eksploatuoti Iranui. |
| Indija Kundankulam, Tamil Nadu valstija |
Pradėtas eksploatuoti pirmasis AE „Kundankulam“ blokas 2013 m. spalio 21 d. prie tinklo prijungtas 1 blokas su VVER-1000 tipo reaktoriumi, kurio galia 1000 MW. Pabaigta antrojo bloko statyba. Parengiamieji 3 ir 4 blokų statybos darbai. |
| Vietnamas Ninthuano provincija |
Pirmosios AE „Ninthuan“ statyba Vietname Vykdoma 1 ir 2 blokų statyba su VVER-1000 arba VVER-1200 tipo reaktoriais (galutinis pasirinkimas dar nepadarytas). |
| Bangladešas aikštelė 160 km nuo Dakos |
Pirmosios Bangladešo AE „Ruppur“ parengiamieji statybos darbai 1 ir 2 blokų su VVER-1000 tipo reaktoriais, kurių bendra galia 2000 MW, parengiamoji statybos stadija. |
| Kinija Lianyungangas |
Tianvanio AE 3 ir 4 blokų statyba. Tęsiama 3 ir 4 blokų su VVER-1000 tipo reaktoriais, kurių bendra galia 2000 MW, statyba. |
| Ukraina Netešinas |
Chmelnyckio AE 3 ir 4 blokų statyba 2010 m. birželio 9 d. tarp Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų kabineto Kijeve buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo statant Chmelnyckio AE 3 ir 4 blokus[17].1 Susitarime numatyta, kad įrenginio eksploatavimo terminai pagal VVER-1000 projektą bus pratęsti dėl esminių konstruktyvių pakeitimų. Pagal potencialių Rusijos finansuojamų stambių energetikos projektų statusą šiuo metu numatoma baigti 3 ir 4 blokų statybą, branduolinio kuro gamyklos statybą ir HE bei HAE statybą. |
| Armėnija | Kuro tiekimas į AE „Metsamor“ 2 energobloką 1976 ir 1980 metais buvo paleisti 1 ir 2 blokai su VVER-440 tipo reaktoriais. Šiuo metu eksploatuojamas tik 2 blokas, kurio eksploatavimo terminas 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo pratęstas iki 2026 metų.1 Kurą jėgainei tiekia „Rosatom“ kuro įmonė „TVEL“. |
Įmonės veiklos kryptys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Branduolinės energetikos kompleksas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas iš Valstybinės korporacijos „Rosatom“ tikslų yra pramonės ir gyventojų aprūpinimas elektros energija, didinant AE gaminamos elektros energijos pajėgumus[18].
„Rosatom“ turi visą branduolinio kuro ciklo technologijų kompleksą[19].
„Rosatom“ yra stambiausia energijos gamintoja Rusijoje, turinti daugiau kaip 40 % pasaulio urano sodrinimo pajėgumų, 17 % pasaulio rinkos gaminant branduolinį kurą.
Moksliniai tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Korporacijai priklauso mokslo ir inžinerijos organizacijos, kurios užsiima tiek fundamentaliuoju fizikos mokslu, tiek taikomuoju mokslu bei inžinerija.
„Rosatom“ sukūrė urano sodrinimo technologiją, skirtą naudoti jėgainėse su vandens-vandens energijos reaktoriais (VVER), kurie buvo išbandyti per daugiau kaip 1500 reaktoriaus-metų nepriekaištingo veikimo[20].
Valstybinė korporacija „Rosatom“ dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, tai būtų:
- tarptautinis projektas kuriant termobranduolinį eksperimentinį reaktorių – ITER, kurio pagrindu laikomas Rusijos įrenginys „Tokamak“. Bendradarbiaujant su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA)
- naujos kartos INPRO ir „IV kartos“ branduolinių rektorių kūrimo projektai
- projektas „Pasaulinė branduolinės energetikos iniciatyva“, kuriuo siekiama sukurti uždaro kuro ciklo branduolinį reaktorių su minimaliu radioaktyviųjų atliekų kiekiu.
Taip pat „Rosatom“ dalyvauja kuriant naujos greitųjų neutronų su branduolinio kuro uždarymo ciklu atominės energetikos platformos technologinę bazę (pagal Rusijos Federacijos tikslinę programą „Naujos kartos branduolinės energetikos technologijos“, numatytą 2010–2020 m.). Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri komerciniais tikslais eksploatuoja didelės galios skystuoju natriu aušinamą greitųjų neutronų reaktorių (BN-600 Belojarsko AE). Šios tematikos mokslinis vadovas yra Rusijos Federacijos valstybinis mokslinis centras – A. I. Leipunskio vardo fizikos ir energetikos institutas. Programoje taip pat numatyti pramoninės termobranduolinės energetikos pagrindų plėtra. Plazmos ir lazerių fizikos tyrimų srityje lyderis yra Rusijos Federacijos valstybinis mokslinis centras Troicko inovacinių ir termobranduolinių mokslinių tyrimų institutas.
Branduolinė medicina
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viena iš Valstybinės korporacijos „Rosatom“ veiklos krypčių yra branduolinės medicinos vystymas (spindulinė terapija, kuria gydomos onkologinės ligos), tačiau Rusijoje ji kol kas nėra plačiai taikoma. Vykdomi darbai dėl pirmojo branduolinės medicinos centro įkūrimo. Bendradarbiaujant su Rusijos federaline medicinos ir biologijos agentūra bei užsienio gamintojais vykdomas viso – nuo izotopo iki įrangos medicinos pramonės komplekso sukūrimo procesas[21].
Branduolinė ir radiacinė sauga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Branduolinės ir radiacinės saugos užtikrinimas yra viena svarbiausių Valstybinės korporacijos „Rosatom“ funkcijų. Įmonė užtikrina atominės energetikos ir kitų potencialiai pavojingų branduolinių bei radiacinių objektų nepriekaištingą veikimą, kuris pasiekiamas licencijuojant visus tokių objektų projektavimo, statybos ir eksploatavimo etapus[22].
Valstybinė korporacija „Rosatom“ yra RF vykdomasis organas, kuris atsako už susitarimus dėl bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje ir užtikrina bei stiprina tarptautinį branduolinių ginklų neplatinimo režimą. „Rosatom“ bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis agentūromis: Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA), EBPO Branduolinės energetikos agentūra (NEA/OECD), Pasaulio branduolinės energetikos asociacija (WNA), Pasaulinė branduolinių elektrinių operatorių asociacija (WANO) ir kt.
Kompozicinės medžiagos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viena iš Valstybinės korporacijos „Rosatom“ veiklos krypčių yra polimerinių kompozitinių medžiagų gamyba iš organinės medžiagos – anglies pluošto, kurio sudėtyje yra 92-99,99 % anglies. Palyginus su įprastinėmis konstrukcinėmis medžiagomis (aliuminiu, plienu ir kt.) anglies pluošto kompozicinės medžiagos pasižymi aukštomis darbinėmis savybėmis – tvirtumu, atsparumu susidėvėjimui, dideliu elastingumu.
Atominių ledlaužių laivynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rusijos atominių ledlaužių laivynui šiuo metu priklauso 4 atominiai ledlaužiai, 1 lichtervežis ir 4 technologinių paslaugų laivai. Laivyno misija – užtikrinti stabilų Šiaurės jūrų kelio funkcionavimą, taip pat prieigą į Tolimosios Šiaurės rajonus ir Arkties šelfą.
Planuojama dviejų grimzlių atominių ledlaužių statyba (kurie gali plaukti ne tik jūroje, bet ir upių žiotyse) siekiant užtikrinti Šiaurės jūrų kelio navigaciją. Neseniai Valstybinė korporacija „Rosatom“ pradėjo pirmojo ir antrojo serijinių atominių ledlaužių LK-60 – pačių didžiausių pasaulyje ledlaužių – statybos projektą 22220.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „World Nuclear Association - World Nuclear News“.
- ↑ https://www.interfax.ru/business/698409#:~:text=INTERFAX.RU%20-%20Выручка%20ГК%20",госкорпорации%20-%20"Страна%20Росатом".
- ↑ „"ОКБМ Африкантов" продлит срок эксплуатации реакторной установки лихтеровоза "Севморпуть"“. nta-nn.ru. 2014-02-03. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-05-07.
- ↑ http://www.nta-nn.ru/news/item/?ID=233431
- ↑ http://www.newsexpress.ru/index.php?id=2439
- ↑ http://novostienergetiki.ru/nikolaj-spasskij-k-2030-omu-godu-rossiya-postroit-38-yadernyx-energoblokov/
- ↑ http://ria.ru/atomtec/20131221/985633662.html
- ↑ http://www.rbc.ru/fnews.frame/20060517113852.shtml Archyvuota kopija 2014-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.kommersant.ru/doc/2315370?isSearch=True
- ↑ http://www.kommersant.ru/doc/2375023
- ↑ http://www.rbc.ru/rbcfreenews/20061222092537.shtml Archyvuota kopija 2014-02-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://ar2012.rosatom.ru/upload/ru/Rosatom_AR_2012.pdf Archyvuota kopija 2017-02-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.world-nuclear-news.org/newsarticle.aspx?id=13496&LangType=2057 Archyvuota kopija 2014-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.interfax.ru/world/news/351256
- ↑ http://www.rosatom.ru/journalist/news/8095ed804e8fa407acf9ec764b2108b1 Archyvuota kopija 2014-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.interfax.ru/news/338409
- ↑ http://lenta.ru/news/2010/06/09/deal/
- ↑ http://www.nta-nn.ru/news/item/?ID=233431
- ↑ http://krasnoyarsk.dkvartal.ru/news/gxk-i-iss-na-forume-v-zheleznogorske-rasskazhut-o-trebovaniyax-k-svoim-postavshhikam-236811855
- ↑ http://www.sstc.kiev.ua/documents/doc/conference/2012/9.pptx Archyvuota kopija 2014-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.kommersant.ru/doc-y/2014596
- ↑ http://www.nta-nn.ru/news/item/?ID=233431
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |