[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Ronda

Koordinatės: 36°44′0″ š. pl. 05°09′0″ v. ilg. / 36.73333°š. pl. 5.15000°r. ilg. / 36.73333; 5.15000 (Ronda)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ronda
isp. Ronda
      
Miesto reginys
Ronda
Ronda
36°44′0″ š. pl. 05°09′0″ v. ilg. / 36.73333°š. pl. 5.15000°r. ilg. / 36.73333; 5.15000 (Ronda)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Ispanijos vėliava Ispanija
Regionas Andalūzija Andalūzijos regionas
Provincija Malagos provincija
Gyventojų (2019) 33 877
Altitudė 739 m
Vikiteka Ronda
Kirčiavimas Rònda

Ronda (isp. Ronda) – miestas pietų Ispanijoje, Andalūzijoje, Malagos provincijoje, 60 km į vakarus nuo Malagos, Rondos aukštumose, abipus Gvadalevino upės kanjono (Tajo de Ronda), siekiančio 160 m gylį. Per Rondą eina KordobosAlchesiraso geležinkelis ir plentas, per kanjoną pastatyti 3 tiltai (naujasis, senasis ir romėnų). Vystoma maisto, odos, siuvimo, baldų pramonė, dailieji amatai (medžio drožyba, keramika, kalyba, odos, kamščio apdirbimas), turizmas, apylinkėse plėtojamas žemės ūkis (alyvuogės, citrusiniai vaisiai, vynuogės, veisiamos avys, arkliai, koviniai buliai).

Mieste gausu muziejų (miesto, archeologijos ir meno, Ch. Peinado tapybos, koridos, medžioklės, vyno, ginkluotų plėšikų, bandolerų), yra Naujojo tilto lankytojų centras. Rondoje išlikusi XIII a. miesto siena su vartais ir arabiškų pirčių liekanos, XIV a. Šv. Sebastijono minaretas, XV–XVI a. bažnyčios ir vienuolynai (Švč. Mergelės Marijos, Mūsų Tėvo Jėzaus, Šventosios Dvasios, Šv. Dominyko), XVII–XVIII a. Markizo iš Salvatieros rūmai, rotušė, seniausia Ispanijoje koridos arena (1785 m.), Naujasis tiltas. Į rytus nuo Rondos prasideda Siera de las Nieveso gamtos parkas. Vyksta Andalūzijos folkloro šventės, korida.

Rondos vietovė gyvenama nuo neolito laikų. VI a. pr. m. e. čia įkurta keltų gyvenvietė Arunda. Greta jos vėliau įsikūrė finikiečiai. Per Antrąjį pūnų karą Romos karvedys Scipionas Afrikietis šalia įkūrė nedidelę romėnų tvirtovę, manoma, ji ir davė pradžią dabartiniam miestui. V a. Rondą nukariavo svebai, o VI a. ją užėmė Bizantija.

VIII a. Rondą užėmė arabai, čia įkūrė tvirtovę. 10391065 m. ji buvo taifos sostinė, suklestėjo menai ir amatai. Vėliau Rondą užkariavo Sevilijos valdovas. 1485 m. miestą užėmė ispanai, tačiau ir pasibaigus rekonkistai Ronda dar ilgai buvo moriskų (į krikščionybę atverstų musulmonų) prieglobsčiu, beveik visi jie išžudyti per 1566 m. moriskų sukilimą.

Per XIX a. pradžios Napoleono I Ispanijos kampaniją čia buvo įsitvirtinę vietos patriotai, dėl karo veiksmų ir plėšikavimo labai sumažėjo gyventojų. Miestas labai nunyko po Ispanijos pilietinio karo, nes respublikonus rėmę miesto gyventojai buvo priversti emigruoti.[1]

Dėl savo vaizdingos gamtos ir architektūros Rondoje apsistodavo rašytojai, menininkai (pvz., Ernestas Hemingvėjus).

  1. Ronda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Al-Andalusijos Taifos
XI a.: Albarasinas | Algarvė | Alchesirasas | Almerija | Alpuentė | Arkosas | Badachosas | Cherika | Denija | Granada | Karmona | Kordoba | Lisabona | Lorka | Malaga | Maljorka | Mertola | Molina | Moronas | Mursija | Murviedras ir Saguntas | Niebla | Ronda | Saragosa | Segorbė | Seuta | Sevilija | Silvesas | Toledas | Tortosa | Saltes ir Uelva | Valensija
XII a.: Almerija (II) | Arkosas (II) | Badachosas (II) | Becha ir Evora | Chaenas | Cheresas | Granada (II) | Gvadiksas ir Baza | Karmona (II) | Malaga (II) | Mertola (II) | Mursija (II) | Niebla (II) | Purčena | Ronda (II) | Santarenas | Segura | Silvesas (II) | Tavira | Techada | Valensija (II)
XIII a.: Archona | Baesa | Denija (II) | Lorka (II) | Menorka (II) | Mursija (III) | Niebla (III) | Oriuela | Valensija (III)