Mistra

Mistra gr. Μυστρᾶς
Miestelio gatvė
Mistra 37°04′00″ š. pl. 22°23′00″ r. ilg. / 37.06667°š. pl. 22.38333°r. ilg. / 37.06667; 22.38333 (Mistra)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Graikija
Periferija (regionas)	Peloponeso periferija
Nomas	Lakonijos nomas
Gyventojų (2001)	4 608
Altitudė	15 m
Vikiteka	Mistra
UNESCO	(angl.) (pranc.): 511

Mistra arba Mistras (gr. Μυστρᾶς) – gyvenvietė ir archeologinė vietovė pietų Graikijoje, Peloponeso pusiasalio pietuose, Lakonijoje, Taigeto kalno papėdėje, netoli Spartos. Išsidėstęs terasose kalno šlaite.

Mistra garsėja kaip buvusi Bizantijai priklausiusios Morėjos despotystės (XIV–XV a.), apėmusios Peloponeso pusiasalį, sostinė. Čia išlikęs gausus viduramžių architektūros paveldas: tvirtovė, Brontocho, Periblepto vienuolynų liekanos, veikiantis Pantanasos vienuolynas, keletas bažnyčių, vartai, įvairūs rūmai, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.

Senovėje šioje vietovėje gyveno slavų gentis milingai. XIII a. vid. Achėjos kunigaikštis Viljamas Vilarduenas Mistroje pastatė tvirtovę. 1259 m. ji užkariauta Nikėjos imperijos (Bizanijos). 1262 m. Mistra tapo Morėjos despotystės sostine. Mieste suklestėjo menai, filosofija (čia mokė neoplatonikas Plitonas), statyti vienuolynai, išpuošti freskomis. 1460 m. Mistrą užėmė Osmanai, jos reikšmė sumenko. XIX a. dauguma Mistros gyventojų persikėlė į naujai įkurtą Spartą.

1989 m. Mistra paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu.

• 
  Tvirtovės liekanos
• 
  Šv. Sofijos bažnyčia
• 
  Miesto vartai
• 
  Pantanasos vienuolynas

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Graikijoje Makedonija ir Tesalija Ato kalnas (1988) · Meteoros (1988) · Salonikų paleokrikščioniški ir bizantiški paminklai (1988) · Aigajaus archeologinė vieta (1996) · Filipio archeologinė vieta (2016) · Zagorio kultūrinis kraštovaizdis (2023) Atika, vakarų ir centrinė Graikija Atėnų akropolis (1987) · Delfų archeologinė vieta (1987) · Olimpijos archeologinė vieta (1989) · Dafnio, Hosio Luko ir Nea Moni vienuolynai (1990) Peloponesas Apolono šventykla Basuose (1986) · Epidauras (1988) · Mistros archeologinė vieta (1989) · Mikėnų ir Tirinto archeologinės vietos (1999) Salos Rodo viduramžių miestas (1988) · Delas (1990) · Pitagoreonas ir Samo heraionas (1990) · Apokalipsės urvas ir Šv. Jono Teologo vienuolynas Patmo saloje (1999) · Korfu senamiestis (2007) Nematerialusis Viduržemio jūros mityba (2010, kartu su 6 kitomis šalimis) · Mastikos gamybos technologijos Chioso saloje (2014) · Marmuro apdirbimas Tinyje (2015) · Momoerija, Naujųjų metų šventė aštuoniuose Kozanio vietovės kaimuose Vakarų Makedonijoje, Graikijoje (2016) · Rebetikas (2017) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Austrija ir Italija) · Bizantiškasis giedojimas (2019, kartu su Kipru) · Polifoninis karavanas, Epyro polifininių dainų tyrimai, apsauga ir sklaida (2020) · Rugpjūčio 15 d. (Dekapentavgoustos) šventės dviejose Šiaurės Graikijos kalnų bendruomenėse: Tranos Choros Vlasti mieste ir Syrako šventė (2022)