Maincas

Maincas vok. Mainz
Mainco senamiestis
Maincas 50°0′0″ š. pl. 8°16′0″ r. ilg. / 50.00000°š. pl. 8.26667°r. ilg. / 50.00000; 8.26667 (Maincas)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Vokietija
Žemė	Reino kraštas-Pfalcas
Meras	Michael Ebling (SPD)
Gyventojų (2008)	196 784
Plotas	97,76 km²
Tankumas (2008)	2 013 žm./km²
Pašto kodas	55001–55131
Tinklalapis	www.mainz.de
Vikiteka	Maincas
Kirčiavimas	Máincas
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1636

Maincas – miestas Vokietijoje, Reino krašto-Pfalco žemės sostinė. Maincas yra prie Reino krantų, Reino upė supa miestą iš rytų. Yra katedra.

Mainco priemiestyje Maince-Lerchenberge įsikūrusi antrojo didžiausio visuomeninio Vokietijos televizijos kanalo ZDF būstinė.

Viduramžiais šis miestas buvo svarbus aškenazių žydų centras, ir iki mūsų dienų išsaugojo daug šio palikimo. Dėl to 2021 m. jis kartu su Špejeriu ir Vormsu buvo UNESCO pripažintas kaip pasaulio paveldo objektas, vienas iš ShUM miestų^[1].

Dabartinėje miesto vietoje dar ledynmečio laikais prieš 20 000 – 25 000 metų buvo medžioklių poilsiaviečių, tai liudija 1921 m. archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai.

Tačiau pirmieji „tikrieji“ gyventojai buvo keltai, kurie prie Reino buvo įrengę savo gyvenvietes antroje pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. pusėje. Keltų gyvenviečių pavadinimai ir jų garbintos dievybės Mogon (panašiu į graikų-romėnų Apoloną) vardas buvo pagrindas būsimiesiems Romos imperijos atvykėliams sugalvoti pavadinimą naujai stovyklai-legionui – „Mogontiacum“.

Ši romėnų atvykėlių stovykla ir tapo kertine vieta atsirasti Mainco miestui.

Viduramžių laikais miestas sparčiai vystėsi kultūriniu, religiniu ir politiniu požiūriu, nes tam buvo visos galimybės – miestas buvo prie vienos didžiausių upių Europoje – Reino, kuris buvo vienas svarbiausių susisiekimo vandeniu ir prekių gabenimo maršrutų.

1244 m. arkivyskupas Zigfrydas III fon Epštainas miestui suteikė daug privilegijų: piliečiai galėjo patys valdyti miestą (buvo renkama 24 narių taryba), taip pat spręsti dėl mokesčių. Privilegija taip pat leido miestiečiams išvengti karo prievolės, jei tai nebuvo susiję su miesto gynyba. Nuo tada miestas tapo „laisvuoju miestu“.

Laikotarpis iki 1462 m. laikomas miesto klestėjimo metais. Maincas tapo ekonominiu centru visame regione.

Vėliau prasidėjo nesutarimai tarp arkivyskupo ir miesto gyventojų (maždaug apie 1328 m.), kurie baigėsi tuo, kad miestas neteko privilegijų (jas panaikino arkivyskupas Adolfas II fon Nasau).

1477 m. mieste įkurtas universitetas.

1517 m. prasidėjo reformacija. Apie 1450 m. čia Johannes Gutenberg išrado knygų spausdinimą, kuris leido greitai plisti reformatų raštams.

Nuo XVI amžiaus miestas buvo apsuptas gynybinės sienos, nebuvo leidžiama jokių statinių už jos, todėl miestas plėtėsi labai lėtai gynybinės sienos ribose. Nepaisant gynybinių įtvirtinimų miestas Trisdešimtmečio karo metais buvo užimtas švedų.

Baroko laikais mieste buvo pastatyta daug puošnių pastatų.

XVIII-XIX a. miestas prarado rezidencijų miesto vardą ir pamažu tapo provinciniu miestu. Iki 1850 metų, kai gynybinės sienos apribotame plote nebeliko laisvos vietos statyboms, mieste gyveno vos 30 tūkst. gyventojų.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą gynybinė siena buvo dalinai nugriauta ir miestas galėjo plėstis toliau, taip pat augant ir gyventojų skaičiui – 1908 m. skaičius pasiekė 100 tūkst. ir miestas pradėtas vadinti didmiesčiu.

Antrojo pasaulinio karo metais miestas pirmąkart nukentėjo tik 1942 metais, o rimčiausiai – 1945 m. vasario 27 d., kai britų bombardavimas beveik visiškai sugriovė miestą ir žuvo apie 1200 žmonių. Iki karo pabaigos buvo sugriauta 80 proc. miesto.

1950 m. Maincas tapo Reino krašto-Pfalco žemės sostine. Mieste įsteigta svarbi televizijos stotis – ZDF. Taip pat yra svarbi Reino vyno prekyvietė.

Maince gyveno knygų spausdinimo išradėjas Johann Gutenberg.

• FSV Mainz 05 (futbolas)

• www.mainz.de

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje Šlėzvigas-Holšteinas Hamburgas ir Meklenburgas-Pomeranija Hanzos sąjungos miestas Liubekas (1987) · Štralzundo ir Vismaro istoriniai miestai (2002) · Vatų jūra (2009, kartu su Nyderlandais ir Danija) · Špaiherštatas ir Kontorhauzo rajonas su Čilihauzu (2015) · Archeologiniai pasienio kompleksai Hedebiu ir Danevirkė (2018) · Romos imperijos ribos, Žemutinės Germanijos limai (2021, kartu su Nyderlandais) · Šverino rezidencinis ansamblis (2024) Žemutinė Saksonija ir Brėmenas Hildesheimo Švč. Marijos katedra ir Hildesheimo Šv. Mykolo bažnyčia (1985) · Ramelsbergo kasyklos, Goslaro istorinis miestas ir Aukštutinio Harco vandentvarkos sistema (1992) · Dresdeno Elbės slėnis (2004-2009) · Brėmeno rotušė ir Brėmeno Rolandas (2004) · Alfeldo Fagus gamykla (2011) Brandenburgas, Berlynas ir Saksonija Berlyno ir Potsdamo rūmai bei parkai (1990) · Muziejų sala Berlyne (1999) · Muskau parkas/Mužakovo parkas (2004, kartu su Lenkija) · Berlyno modernistinių namų kompleksas (2008) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2011, kartu su 19 kitų valstybių) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis) Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija Kvedlinburgo senamiestis, bažnyčia ir pilis (1994) · Bauhauso objektai Veimare ir Desau (1996) · Eislėbeno ir Vitenbergo liuteronų paminklai (1996) · Klasikinis Veimaras (1998) · Vartburgo pilis (1999) · Desau-Verlico sodų karalija (2000) · Naumburgo katedra (2018) · Viduramžių žydų paveldas Erfurte (2023) Šiaurės Reinas-Vestfalija ir Hesenas Acheno katedra (1978) · Augustusburgo ir Falkenlusto rūmai Briūlyje (1984) · Loršo abatija ir koplyčia (1991) · Kelno katedra (1995) · Meselio fosilijų radimvietė (1995) · Romos imperijos sienos: Adriano siena, Antonino siena, Limes Germanicus (2005, kartu su UK) · Vilhelmshėhės parkas (2013) · Karolingų Vestvorkas ir Korvėjaus civitas (2014)· Mathildenhöhe Darmštate (2021) Reino kraštas-Pfalcas ir Saras Špejerio katedra (1981) · Tryro Romėnų paminklai, Šv. Petro katedra ir Dievo Motinos bažnyčia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasyklų industrinis kompleksas (2001) · Aukštutinis Reino vidurupio slėnis (2002)· ShUM miestai Špejeris, Vormsas ir Maincas (2021) Bavarija Viurcburgo rūmai su sodais ir rūmų aikšte (1981) · Vyso piligrimų bažnyčia (1983) · Bambergo miestas (1993) · Regensburgo senamiestis su štatamhofu (2006) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Markgrafo operos teatras Bairoite (2012) · Augsburgo vandens tiekimo sistema (2019) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Austrija ir Slovakija) Badenas-Viurtembergas Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoliškoji Reichenau sala (2000) · Švabijos Alpių olos ir ledynmečio menas (2017) · Didieji Europos SPA miestai (Baden Badenas, Bad Emsas, Bad Kisingenas) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) Nematerialusis Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Idėja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose (2016) · Vargonų gamyba ir muzika (2017) · Europos indigo dažyba (2018, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas) (2020, kartu su kitomis keturiomis valstybėmis)