IX amžius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Devintasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 801 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 900 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: VIII amžius – IX amžius – X amžius

• 804 – baigėsi avarų – Frankų imperijos karas.
• 823 – gimė Prancūzijos karalius Karolis II Plikagalvis.
• 827 – bulgarai kontroliuoja tvirtovę. Singidunumas pavadinamas Alba Bulgarica
• 842-845 – Tang dinastijoje uždraudžiamos svetimšalių religijos.
• 843 – Karolio Didžiojo Frankų imperija buvo padalinta į tris dalis (Prancūziją, Vokietiją ir Italiją), kurias valdė jo anūkai Karolis Plikagalvis, Lotaras I ir Liudvikas Vokietis
• 860–861 m. – garsūs rusų kunigaikščiai Askoldas ir Diras apgulė Bizantijos Konstantinopolį. Puolimo metu Graikų Patriarchui apnešus aplink sieną Marijos ikoną ir prasidėjus audrai miesto apgultis buvo nutraukta.
• 862 m. – Vikingas Riurikas (Rorikas) buvo pakviestas valdyti Naugardą (m. 879 m.).
• Pirmą kartą paminėtas Polockas, buvo svarbus prekybos centras, turėjo stiprią tvirtovę. Polockas buvo priverstas pripažinti Kijevo Rusios kunigaikščio Askoldo viršenybę, bet išlaikė vietos dinastiją.
• 864-867 m. – pirmą kartą su taikia misija Konstantinopolin atvykę Rusai pradeda domėtis krikščionybe. Manoma, jog būtent stebuklas su ikona ir privertė juos domėtis šia pasaulėžiūra.
• Apie 866-894 m. Danų vikingų karalius (sen. germ. „kuningaz“) Frodis I klastingai kariauja su kuršo Dorno karalium (rex Curetum Dorno) ir rusų valdovų Tranonu (Trannones, Rutenae gente tyrannus), užima Polocką (Pallteskja) ir nužudo jo valdovą Vespasiją (rex urbis Vespasius). (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
• 868 m. – badmetis, aprašytas Sano bažnyčios analuose: „Ir kilo tais metais badas ir negirdėtas mirtingumas beveik visoje frankų valstybėje, o ypač Akvitanijoje ir Burgundijoje taip, kad dėl mirštančiųjų daugybės nebuvo kam laidoti… Šių nelaimių metų toje pačioje apygardoje atsirado vyrų ir moterų, kurie – o piktadarybe (!) – žudė ir valgė kitus žmonės“…“.
• 878 – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Singidunumo slaviškas vardas Beograd
• Apie 882 m. – vienuolio Nestoro metraštyje „Būtųjų metų pasakojimas“, iš Novgorodo atvykęs variagų kunigaikščio Riuriko karvedys Olegas su kariais užėmė Kijevą ir pradėjo jį valdyti. Olegas tapo pirmuoju visos Rusios valdovu (iki 912 m.). Askoldas su Diru Olego (Algio) įsakymu buvo nužudyti.
• 896 – vengrų armija užpuola Belgradą.

• Baltų žemėse atsirado pirmųjų miestų užuomazgos: Vilnius, Veliuona, Nemenčinė, Aukštadvaris, Kernavė, Ersika, Mežuotnė ir kt. Žemėse gausu gamybos ir prekybos centrų, įtvirtintų medinių pilaičių, kunigaikščių bei karių kapų, kuriuose randama turtingų papuošalų, ginklų, žirgo aprangos reikmenų.
• Šiltas ir drėgnas oras leido gyventojams intensyviai plėtoti žemdirbystę ir gyvulininkystę, įsisavinti naujas žemės ūkio kultūras. Tyrinėtojai atranda pirmuosius žieminių javų (rugių) auginimo pėdsakus Žemaičių aukštumose.
• Prūsus ėmė puldinėti vikingai.
• IX a. pr. aplink Kaupą (sen. skan. „prekyviete“), buvusiu Gintaro kelio pradžios punktu, įsikūrė iš įvairiausių genčių kariai, amatininkai ir prekeiviai.
• 822 m. Vokietijoje Dunojus taip užšalo, kad ledu galėjo riedėti sunkieji vežimai. Kitos, šiauriau esančios upės, pradedant Elbe, ilgai buvo sukaustytos storo ledo.
• IX a. pirm. ketv., anot Galo Anonimo kronikos „Cronicae et gesta ducum sive principum Polonorum“, parašytos apie 1115 m., Saksonijos liaudis, imperatoriaus Karolio Didžiojo (747–814 m.) verčiami prievarta priimti krikščioniška tikėjimą, dalis persikėlė į Prūsiją laivais per jūrą ir užėmė šia šalį, ir gavo vardą šalies šiuos.
• 830 m. – skandinavų sagose ir kronikose žinomas Hoterio žygis prieš kuršius.
• Po 830 m. – frankų istoriko vienuolio Einhardo veikale „Vita Karoli Magni“ minimi pietinėse Baltijos pakrantėse gyvenantys slavai ir Estijai (Sclavi et Aisti).
• Iki 840 m. – prūsų (Bruzi) ir galindų vardai paminėti vadinamajame „Bavarų Geografe“. Minimi 5 Galindos miestai (Golensizi ciuitates V.).
• Apie 840 m. – legendinis vikingų vadas Ragnaras Lodbrokas surengė žygį prieš sembus ir kuršius (Saksas Gramatikas). Kaupo prekyvietės įkūrimas.
• 853 m. – danų vikingas Hastingas puolė kuršių (Cori) gentį, kuri „kadaise priklausiusi švedų valdžiai, bet jau gerokas laikas praėjo, kaip jie sukilo ir stengėsi tapti nepriklausomi“ ir pralaimėjo jungtinei 5 kuršių žemių kariuomenei. (Rimberto kronika)
• 854 m. – „Vita Sancti Anscharii“ paminėta, kad švedų karalius Olafas surengė sėkmingą antpuolį prieš kuršius, paėmė Zėburgą (Gruobinią) ir privertė Apuolę (Skuodo raj.) sumokėti išpirką. (Rimberto kronika)
• Apie 857 – 862 m. danų vikingas Rorikas suruošė trečia žygį prieš švedus, kuršius ir vakarų slavus, jūrų mūšyje nugalėjo juos ir privertė mokėti duoklę. (Saxo Grammaticus)
• Apie 860 m. – švedų Upsalos karalius Erikas Eimundsonas, anot Olafo Haraldsono sagos, „kiekvieną vasarą rengdavo žygius į skirtingas šalis, ir užkariavo Suomiją, Kirjalalaną, Kuršą, Estiją ir visas aplinkines Rytų šalis“.
• Apie 870 m. skandinavų šaltiniuose pirmą kartą paminėtą Žiemgala, kad ją pavergę Danijos išeiviai.
• 872 m. – Nikonovo metraštis rašo, kad Kijevo Rusios kunigaikštis Askoldas užėmė Polocką.
• Apie 873 m. parašyta Brėmeno vyskupo Rimberto kronika aprašo šv. Anskaro (St. Ansgar) gyvenimą, apie arkivyskupo apsilankymą Kuršių karalystėje 854 m. Kronikoje vaizduojami danų ir švedų įsibrovimai į Kuršą, minimos penkios kuršių žemės, du kuršių „miestai“, pabrėžiamas kurėšių turtingumas ir karingumas.
• 882 m. Vienuolio Nestoro metraštyje „Būtųjų metų pasakojimas“ nurodyta, kad ir lietuviai, žemgaliai, kuršiai, lyviai moka duoklę Kijevo Rusiai.
• Apie 890-893 m. – keliautojas ir pirklys Vulfstanas aprašė aisčius, gyvenančius į rytus nuo Vyslos upės žiočių, ir jų prekybos centrą Trusą. Jis pastebėjo, kad jų šalis buvo didelė, jie turėjo daug pilių, o kiekvienoje pilyje buvo karalius. Tarp šių karalių buvo daug kovų. Taip pat aprašomos šermenų apeigos, mirusiųjų deginimo paprotys.