Molokai

Molokai (kai kada lietuviškuose šaltiniuose Molokajus, Molokajis) – penktoji pagal plotą Havajų sala. Plotas 673,4 km², kranto linijos ilgis 142 km². Nuo Oahu salos skiria 41,5 km pločio Kaivi sąsiauris, nuo Maui – 14,2 km pločio Pailolo, nuo Lanai – 14,8 km pločio Kalohi sąsiauriai.

Didžiausias miestas – Kaunakakai, vienas iš dviejų nedidelių salos uostų. Aukštų skardžių atskirtame pusiasalyje įkurtas Kalaupapa miestelis – buvusi raupsuotųjų kolonija. Salos vakaruose yra oro uostas.

Svarbiausi duomenys

Koordinatės: 21°08′N, 157°02′W
Plotas: 673,4 km²
Ilgis: ~61 km
Plotis: ~16 km
Aukštis: 1 512 m (Kamakou)
Gyventojų skaičius: 7 400 (2000 m.)

Geologija

Molokai, kaip ir kitos Havajų salyno salos, susiformavo virš karštojo taško – vietos, kurioje konvekciniai Žemės mantijos srautai pradegina litosferos plokštę ir suformuoja ugnikalnius. Kadangi Ramiojo vandenyno plokštė po truputį (apie 9-10 cm per metus) slenka į šiaurę - šiaurės vakarus, anksčiau buvę aktyvūs ugnikalniai nutolo nuo karštojo taško ir po truputį nurimo. Dideli lavos kiekiai užliejo tarpus tarp kai kurių ugnikalnių, jie susijungė į atskiras salas. Šis reiškinys būdingas visoms Havajų saloms (Didžiąją salą suformavo penki ugnikalniai, Oahu – du ir t. t.).

Molokai salą taip pat suformavo du vulkaniniai skydai – didesnysis Rytų Molokai (angl. East Molokai) ir gerokai mažesnis Vakarų Molokai (angl. West Molokai). Rytų Molokai tėra ankstesniojo ugnikalnio liekana, nes šiaurinė jo dalis nuslinko į Ramųjį vandenyną, palikdama labai aukštas pakrantės uolas (jas galima pamatyti filme Juros periodo parkas), iš viso aukštesnių nei 300 m uolų ruožas siekia ~22,5 km. Vakarinėje salos pakrantėje driekiasi vienas iš didžiausių ir vaizdingiausių Havajų salyno paplūdimių Papohaku.

Saloje yra aukštų krioklių: Kahiva (~850 m), Papalaua (~ 400 m), Vailele (~170 m).

Fauna ir flora

Molokai susideda iš dviejų geografinių sričių. Žemesnioji vakarinė dalis labai sausa, žolę labai nuniokojusios ožkos, vietomis dirvos visai nėra, bemaž išnykusios vietinės augmenijos rūšys.

Rytinė salos dalis – iki 1500 m iškylantis plokščiakalnis, kuriame metinis kritulių kiekis siekia iki 7 600 mm, apaugęs drėgnaisiais atogrąžų miškais. Čia klesti endeminės augmenijos ir gyvūnijos įvairovė – 20-25 m aukščio Ohia lehua (Metrosideros polymorpha) medžiai, guavos, eukaliptai, kiparisai, aralijiniai Cheirodendron. Vietinė augmenija gerokai kenčia nuo atvežtinių kiaulių ir Indijos elnių (Axis axis). Rytinio kalno viršūnėje plyti unikali Pepeopae pelkė. Pietinę pakrantę supa 40 km ilgio koralinis rifas.

Nuorodos

Išsamus Havajų valstijos žinynas (anglų k.)
Oficialus salos lankytojų asociacijos puslapis (anglų k.)

21°08′ š. pl. 157°02′ v. ilg. / 21.133°š. pl. 157.033°r. ilg. / 21.133; 157.033