Kauai

Kauai (kai kada lietuviškuose šaltiniuose Kauajis) – ketvirtoji pagal dydį vulkaninės kilmės Havajų sala. Nuo artimiausios didelės dalos – Niihau vakaruose - ją skiria 28 km pločio sąsiauris. Priklauso JAV Havajų valstijai. Rytinė salos pakrantė yra viena drėgniausių planetos vietų – Vai‘ale‘ale kalno rytiniame šlaite metinis kritulių kiekis siekia 11 700 mm. Gausių lietų sukeliama erozija saloje išgraužė daug gilių slėnių ir vaizdingų kanjonų. Didžiausi salos miestai – Vaimea (vieta, kurioje 1778 m. išsilaipino kapitonas Džeimsas Kukas) ir Lihue.

Svarbiausi duomenys

Koordinatės: 22°05′N, 159°30′W
Plotas: 1 430,5 km²
Ilgis: ~52 km
Plotis: ~43 km
Aukštis: 1598 m (Kavaikini kalnas)
Gyventojų skaičius: 58 300 (2000 m.)

Na Pali pakrantė Kauai šiaurės vakaruose

Lankytinos vietos

Vai‘ale‘ale kalnas

Antrasis pagal aukštį Kauai kalnas (1 569 m virš jūros lygio), viena iš drėgniausių planetos vietų (vidurkis 11 680 mm, rekordas 17 340 mm 1982 metais). Iš rytų – šiaurės rytų pasatų nešami debesys atsiremia į kalno šlaitus ir išlyja, be to, šiltas ir drėgnas oras, atsimušęs į stačius kalno šlaitus, kyla aukštyn, atvėsta, drėgmė kondensuojasi ir iškrinta lietumi. Skirtingai nuo masonų atneštos drėgmės Indijoje (Čerapundžyje yra lietingiausia Žemės vieta), lietūs Vai‘ale‘ale šlaituose nėra sezoniniai, bet pasiskirsto daugmaž vienodai per visus metus.

Kadangi kalnas sustabdo lietaus debesis, vos už 20 km į vakarus nuo Vai‘ale‘ale metinis kritulių kiekis tesiekia 500 mm.

Dėl nuolatinių lietų žemė įmirkusi, ir kopti į kalną pėsčiomis sunku.

Vaimea kanjonas

16 km ilgio ir iki 900 m gylio kanjonas vakarinėje salos dalyje, kurį išgraužė Vaimea upė. Tarpeklio uolienų sanklodose aiškiai atsispindi geologinė salos istorija.

Kaip ir kitos Havajų salos, Kaui yra iš Ramiojo vandenyno dugno iškilusio ugnikalnio viršūnė. Seniausieji lavos klodai datuojami 5 mln. metų, taigi Kauai yra seniausia Havajų sala. Prieš 4 mln. metų, kai vulkaninis aktyvumas buvo dar labai didelis, saloje po didelio sprūdžio susiformavo geologinė depresija, kurią užpildė lavos srautai. Ilgainiui vandens srautai, tekantys nuo Vai‘ale‘ale kano šlaitų, išgraužė Vaimea kanjoną. Vakarinės kanjono dalies uolienas sudaro lava, kuri liejosi Kauai ugnikalnio šlaitais. Kitoje kanjono pusėje uolos sudarytos iš lavos, užliejusios depresiją.

Limahili botanikos parkas ir draustinis

Botanikos parkas ir rezervatas, įsteigtas drėgnoje šiaurinėje Kauai salos pakrantėje, vaizdingame slėnyje. Parką 1967 m. įkūrė Juliet Rice Wichman ir Chipper Wichman. Šioje teritorijoje nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio buvo galvijų ferma, kurioje klestėjo atvežtinės augalų rūšys. Įkūrus draustinį, čia vėl auginami vietiniai Havajų augalai, taip siekiant atkurti sąlygas iki europiečių atvykimo.

Parke auginami senieji ir polineziečių atvežti augalai, tarp kurių paminėtinos vietinės karpažolių rūšys (Aleurites moluccana), duonmedžiai, popiermedžiai (Broussonetia papyrifera), ciberžolės (Curcuma domestica), kinrožės, vietinės pipirų rūšys (Piper methysticum), pandanai (Pandanus tectorius), vėduvės (Pritchardia limahuliensis).

1997 m. Limahuli parkas pripažintas geriausiu Jungtinių Amerikos Valstijų botanikos parku.

Nuorodos

Išsamus Havajų valstijos žinynas
Kauai gamtos parkai Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Vaimea kanjono geologija Archyvuota kopija 2004-05-20 iš Wayback Machine projekto.
Vai‘ale‘ale kritulių formavimasis Archyvuota kopija 2011-08-10 iš Wayback Machine projekto.

22°05′ š. pl. 159°30′ v. ilg. / 22.083°š. pl. 159.500°r. ilg. / 22.083; 159.500

Vikiteka: Kauai – vaizdinė ir garsinė medžiaga