[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

MPEG-4

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

MPEG-4 – standartas, naudojamas skaitmeninių (garso, vaizdo ir multimedijos sistemų) duomenų glaudinimui. MPEG-4 suglaustas vaizdas dažniausiai perduodamas internetu arba įrašomas į kompaktinį diską. MPEG-4 pristatytas 1998 metais, šiame standarte yra daugelis MPEG-1, MPEG-2 ir kitų senesių standartų savybių, taip pat įvestas VRML palaikymas, objektiškai struktūrizuoti sudėtiniai failai, kitos savybės.

Lygiant su MPEG-2 patobulintas kodavimo efektyvumas.[1]

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

mpeg televizijoje: MPEG standarte duomenų spartos sumažinimas vykdomas informacijos pertekliaus pašalinimo pagrindu. Yra 3 TV signalo informacijos pertekliaus rūšys:

  • laikinė - du vienas po kito einantys kadrai labai mažai skiriasi vienas nuo kito,
  • erdvinė - didelę vaizdo dalį sudaro vienodo intensyvumo vienodai nuspalvinti plotai,
  • amplitudinė – akis nevienodai jautri šviesiems ir tamsiems vaizdo elementams.

Laikinis perteklius eliminuojamas perduodant ne vaizdo kadrą, o skirtumus nuo prieš tai buvusio kadro. Didžioji dalis vaizdo pasikeitimo gali būti interpretuojama kaip atskirų mažų vaizdo detalių vietos pasikeitimas kitame kadre. Suskaidžius vaizdą į atskirus vaizdo blokelius (16x16 pikselių) ir nustačius jų padėtį ankstesniame kadre, galima kiekvienam vaizdo blokeliui suteikti parametrus, nurodančius judesio kryptį ir pasikeitimo vietą – aprašyti judesio vektorium. Ryšio kanalu perduodamas tik judesio vektorius, nurodantis blokelio vietą ankstesniame ir esamame kadre.

Šiame etape dvimatės diskretinės kosinuso transformacijos DCT (Diskrete Cosine Transform) pagalba eliminuojamas erdvinis perteklius, t. y. signalas su informacija apie blokelių vietos pasikeitimą transformuojamas iš erdvinės į dažninę sritį. DCT transformuoja vaizdo kadrą iš fiksuoto blokelių kiekio į koeficientų kiekį, o vėliau koduojant šiuos koeficientus reikia palyginus nedidelio bitų kiekio.

Sekančiame signalo kodavimo etape atliekamas gautų koeficientų adaptyvus kodavimas. Kiekvieno blokelio koeficientų rinkinys yra traktuojamas kaip vektorius ir kvantavimo procedūra yra vykdoma visam blokeliui (vektorinis kvantavimas). Taip koduojant sutankinimo rodiklis yra labai artimas teorinei informacijos suspaudimo ribai pagal Šenoną.

Signalo amplitudinis perteklius eliminuojamas kodavimo etape prieš paduodant signalą į ryšio kanalą. Vaizdo kadruose judesio vektoriaus reikšmės yra su skirtingo - mis pasirodymo tikimybėmis, todėl galima naudoti statistinį kodavimą su kintamu kodinio žodžio ilgiu. Trumpiausi kodiniai žodžiai priskiriami prie didž. tikimybės įvykių.


  1. Wiegand, T; Sullican, G J; Bjontegaard, G; Luthra, A (2003). „Overview of the H.264/AVC video coding standard“. IEEE Transactions on Circuits and Systems for Video Technology. 13 (7): 560–576. doi:10.1109/TCSVT.2003.815165.