Lietuvos teisė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lietuvos teisės paminklas – Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.)

Į lietuvių kalbą išversta Gegužės 3-osios Konstitucija

Lietuvos Respublikos teisė – Lietuvos teisinės sistemos dalis, norminė LR teisinės sistemos posistemė. Lietuvos teisė yra priskiriama romėnų-germanų teisės šeimai (kontinentinei teisei).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos teisės istorija.

Lietuvos teisės ištakos – paprotinė rytų baltų genčių teisė. Apie rašytinius šaltinius nėra žinoma, jų nėra išlikę. Rašytiniai Viduramžių Lietuvos teisės šaltiniai – Kazimiero teisynas, Lietuvos statutai ir kt.

LDK teisė rėmėsi Lietuvos didžiojo kunigaikščio teise. Miestuose galiojo Magdeburgo teisė, Kulmo teisė. Didelę įtaką turėjo ir bažnytinė (kanonų) teisė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisė privatinėje srityje galiojo lietuviškoje, baltarusių gubernijose iki 1842 m.

Teisės šaltiniai

Žymiausi istoriniai Lietuvos teisės šaltiniai – Kazimiero teisynas (1468 m.), Lietuvos Statutai (1529, 1566 ir 1588 m.), Gegužės trečiosios Konstitucija (1791 m.) – seniausia rašytinė Konstitucija Europoje.

Pagrindinis Lietuvos teisės šaltinis yra įstatymas. Pagrindinis Lietuvos įstatymas yra Lietuvos Konstitucija. Po jos seka konstituciniai įstatymai, įstatymai, poįstatyminiai aktai ir kt. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ratifikuoja Seimas įstatymu. LR tarptautines sutartis ratifikuoti Seimui teikia Prezidentas savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei.

Tarptautines sutartis, kurioms Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas arba pati sutartis nenumato ratifikavimo procedūros, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu. Tarptautines sutartis Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti teikia ministerija, kurios kompetencijai priklauso sutartį vykdyti, suderinusi su Užsienio reikalų ministerija.

Pagrindinių teisės šakų – tiek materialinės (baudžiamosios, civilinės teisės), tiek ir proceso teisės (baudžiamojo, civilinio proceso) šaltiniai yra kodifikuoti teisės aktai (įstatymai) – kodeksai: Lietuvos civilinis kodeksas, Lietuvos baudžiamasis kodeksas ir kt.

Teisėkūros subjektai

Teisės normas priima įvairios institucijos. Lietuvos Respublikos Seimas yra vienintelė institucija, turinti teisę priimti įstatymus. Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos. Visi kiti valstybės institucijų priimami teisės aktai turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir neprieštarauti kitiems įstatymams. Kitus teisės norminius aktus gali priimti: Seimas (nutarimai), Prezidentas (dekretai), Vyriausybė (nutarimai), ministerijos ir kitos Vyriausybės įstaigos (įsakymai), spskričių viršininkai (įsakymai), vietos savivaldos institucijos (sprendimai, įsakymai).

Teisės šakos

Lietuvos civilinė teisė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos civilinė teisė.

Pagrindinis teisės šaltinis – LR civilinis kodeksas.

Lietuvos baudžiamoji teisė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos baudžiamoji teisė.

Pagrindinis teisės šaltinis – LR baudžiamasis kodeksas.

Lietuvos darbo teisė

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos darbo teisė.

Pagrindinis teisės šaltinis – LR darbo kodeksas.

Teisės mokslai Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Teisės mokslai Lietuvoje.

Literatūra

Lietuvos teisės pagrindai. Genovaitė Dambrauskienė, Antanas Marcijonas, Eduardas Monkevičius, Pranas Petkevičius, Vytautas Piesliakas, Juozas Šatas, Egidijus Šileikis, Virgilijus Valančius, Alfonsas Vileita, Dainius Žalimas, Skirgailė Žalimienė. Vilnius: Justitia, 2004, 576 psl.

Šaltiniai

EK Europos teisminio tinklo informacija (visomis oficialiomis ES kalbomis)