Lietuvos Karinės jūrų pajėgos

Lietuvos karinės jūrų pajėgos
Karinių jūrų pajėgų emblema
Veikimo laikas	1935 - 1939, 1992 - dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis	Karinės jūrų pajėgos
Paskirtis	Stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą
Dydis	Daugiau nei 600 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų Daugiau nei 10 laivų
Būstinė	Naujoji uosto 24, LT-92244 Klaipėda
Sukaktuvės	1992 m. liepos 4 d. 1935 rugsėjo 1 d.
Vadovybė
Karinių jūrų pajėgų vadas	flotilės admirolas Giedrius Premeneckas
KJP vyriausiasis puskarininkis	vyresnysis laivūnas Darius Marozas
Simbolika
Karinių jūrų pajėgų vėliava
Karinių jūrų pajėgų tvirtovės vėliava (giuisas) ^[1]
Pilotė

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos (toliau LKJP) – tai Lietuvos Respublikos kariuomenės dalis, kuri stebi, kontroliuoja ir gina Lietuvos teritorinę jūrą, ekonominę zoną ir kontinentinį šelfą. LKJP taip pat vykdo tokius veiksmus kaip povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimą ir kontrolę, išminavimo jūroje bei antiteroristines operacijas, laivybos apsaugą ir kontrolę, paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitas specialiąsias užduotis. LKJP bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis ekstremalių situacijų atveju.

Istorija

Ištakos

Nors LKJP istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau šios institucijos ištakų galima ieškoti daug giliau. Nuo seniausių laikų gyvenusios prie Baltijos jūros aisčių gentys mokėjo statyti laivus, kuriuos naudojo ne tik prekybai, bet ir karybai. Be to, metraščiuose rašoma, kad XIII a. Rygos ir Klaipėdos pilis bandę sugriauti kuršiai ir žemaičiai buvo atplaukę laivais. Yra žinių ir apie lietuvių pergalę laivų mūšyje Nemune Vytenio laikais. Tačiau besikurianti Lietuvos valstybė nutolo nuo jūros. Tai sulėtino ir jūrų karybos plėtojimąsi mūsų šalyje.

Tarpukaris

Vienintelis jūrų uostas – Klaipėda – per miesto gyvavimo istoriją didesnį laiko tarpą priklausė ne Lietuvai. Tarpukariu veikę Lietuvos jūrų skautai padėjo kertinį akmenį Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Povilas Julius Labanauskas buvo vienas aktyviausių Lietuvos jūrų skautų narių. 1924–1927 m. jis buvo išrinktas šios organizacijos vadu. Baigęs karo jūrų mokslus Italijoje P. Labanauskas tapo kone pirmuoju Lietuvos Respublikos diplomuotu jūrų karininku.

1923 m. sausį Lietuva prisijungė Klaipėdą. Tais pačiais metais buvo įsteigta pakrančių apsauga, kuri priklausė Vidaus reikalų ministerijai. Pakrančių apsauga naudojosi tik nedideliais laivais „Savanoriu“, „Lietuvaite“ ir „Šauliu“. 1923 m. buvo įsteigta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga, kuri aktyviai skatino vyriausybę ir verslininkus steigti laivyną bei įkurti jūrininkų mokyklą, rengiančią Lietuvos jūrininkus.

1935 m. rugpjūčio 1 d. kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio įsakymu buvo įsteigtas Lietuvos karinis laivynas. Ši data yra laikoma oficialia Lietuvos Karinių jūrų pajėgų įkūrimo data. Pirmasis karo laivas buvo „Prezidentas Smetona“, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nupirko iš Vokietijos. Karo laivo vadu buvo paskirtas jūrų kpt. Antanas Kaškelis, artilerijos karininku – ltn. Povilas Labanauskas, inžinieriumi-mechaniku – Antanas Darginavičius, o navigacijos karininku – Vytautas Kuisinas.

1939 m. kovo 22 d. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai. Jau kitą dieną vieninteliam Lietuvos karo laivui, šešiems pakrančių apsaugos laivams ir prekiniams laivams teko išplaukti iš uosto. Laivas „Prezidentas Smetona“ buvo nuplukdytas į Liepojos uostą, nes Šventosios uostas nebuvo pritaikytas tokio dydžio laivams.

1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. Povilas Julius Labanauskas.

Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Kpt. ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai V. Kuizinas bei Ričardas Nakas tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai.

Sovietmečiu karo laivas „Prezidentas Smetona“ (vėliau „Pirmūnas“), buvo pervadintas „Korall“ vardu ir atiduotas tarybiniam Baltijos laivynui. Antrojo Pasaulinio karo metu laivas dalyvavo kovose Baltijos jūroje su Vokietijos karo laivynu, kol 1945 m. sausio 11 d. užplaukęs ant minos nuskendo Suomių įlankoje.

Nuo 1990 m.

Fregata „Aukštaitis“ apmokymuose US BALTOPS 93

1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Tuo metu pagrindiniai valstybės tikslai buvo jos suvereniteto įtvirtinimas ir krašto apsaugos aparato formavimas. Balandžio 25 d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas (KAD), kurio generaliniu direktoriumi tapo Audrius Butkevičius. Svarbiausias KAD uždavinys – krašto apsaugos sistemos kūrimas. Po truputį buvo formuojami Lietuvos kariuomenės padaliniai, tarp jų ir Karinės jūrų pajėgos. 1992 m. liepos 4 d. visiškai atkurtos Lietuvos KJP, kurių vadu tapo Juozapas Algis Leišis.

1992 m. rugsėjo 29 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties Atskirą laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos ginkluotųjų pajėgų rūšimi.

1992 m. spalio 29 d. LKJP flotilė papildyta iš Rusijos įsigytomis dvejomis lengvosiomis fregatomis: „Žemaitis“ (F11) ir „Aukštaitis“ (F12). Jau kitų metų birželio 5 – 12 d. šios fregatos dalyvavo tarptautiniuose mokymuose Baltijos jūroje „US BALTOPS 93” su Lietuvos Respublikos vėliava. Nuo tada prasidėjo Lietuvos KJP tarptautinis bendradarbiavimas.

2004 m. balandžio 1 d. Lietuva buvo priimta į NATO organizaciją. Tai turėjo reikšmingos įtakos tolimesnei valstybės Karinių jūrų pajėgų plėtrai, buvo patikslintos pajėgų vykdomos funkcijos.

Funkcijos

Pagrindinės Lietuvos karinių jūrų pajėgų funkcijos:

Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
Povandeninės ir viršvandeninės aplinkos stebėjimas ir kontrolė;
Išminavimo operacijos;
Antiteroristinės operacijos jūroje;
Laivybos apsauga ir kontrolė;
Paieškos ir gelbėjimo operacijos;
Taršos likvidavimo darbų jūros rajone organizavimas, koordinavimas ir vadovavimas.

Padaliniai

Lietuvos karines jūrų pajėgas sudaro:

Laivai

Naudojami laivai:

Pavadinimas	Kilmės šalis	Klasė	Paskirtis	Pastatytas	LKJP naudojamas nuo	Pastabos
Priešmininių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.)
N42 „Jotvingis“	Norvegija	Vidar klasės minų traleris	Minų traleris	1977	2006	Buvęs Norvegijos KJP laivas N52 Vidar
M53 „Skalvis“	Jungtinė Karalystė	Hunt klasė	Priešmininis laivas	1982	2011	Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M32 Cottesmore .
M54 „Kuršis“	Jungtinė Karalystė	Hunt klasė	Priešmininis laivas	1982	2011	Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M35 Dulverton.
M55	Jungtinė Karalystė	Hunt klasė	Priešmininis laivas / SAR	1988	Planuose 2023	Buvęs Jungtinės Karalystės KJP laivas M41 Quorn. Parduotas Lietuvai 2020m. Vyksta modernizavimas, pritaikant laiva SAR(Paieškos ir gelbėjimo) operacijoms.
Patrulinių laivų divizionas (suformuotas 1999 m. gegužės mėn.)
P11 „Žemaitis“	Danija	Flyvefisken klasės patrulinis laivas	Daugiafunkcinis karinis laivas	1985	2008
P12 „Dzūkas“	Danija	Flyvefisken klasės patrulinis laivas	Daugiafunkcinis karinis laivas	1988	2009
P14 „Aukštaitis“	Danija	Flyvefisken klasės patrulinis laivas	Daugiafunkcinis karinis laivas	1994	2010	Danijos Karališkajame karo laivyne – P559 „Lommen“.
P15 „Sėlis“	Danija	Flyvefisken klasės patrulinis laivas	Daugiafunkcinis karinis laivas	1988	2017^[2]	Danijos Karališkajame karo laivyne – P552 „Havkatten“ (liet. Vilkžuvė).
Pagalbinių laivų ir katerių divizionas (suformuotas 2009 m. vasario mėn.)
PGL „Šakiai“	Sovietų Sąjunga		Paieškos ir gelbėjimo operacijų laivas	1986	2009
H21 „Vilnelė“	Sovietų Sąjunga		Uosto kateris	1983	1992	1992 m. gautas iš Lietuvos hidrometeorologijos centro. Naudojamas kaip aprūpinimo laivas.
H22 „Atlas“	Švedija		Uosto vilkikas	1955	2000	Gali būti naudojamas kaip uosto ledlaužis.

Nurašyti laivai:

A41 „Vėtra“ – Valerian Uryvayev klasės meteorologinis laivas, LKJP naudotas 1992–2007 m. kaip aprūpinimo laivas;
F11 „Žemaitis“ – Griša-III klasės korvetė, LKJP naudota 1992–2008 m., nurašyta 2008-10-22 „dėl nebetinkamumo tarnybinėms užduotims vykdyti“ ^[3];
F12 „Aukštaitis“ – Griša-III klasės korvetė, LKJP naudota 1992–2009 m., nurašyta 2009-11-18 „dėl nebetinkamumo tarnybinėms užduotims vykdyti“ ^[4];
P31 „Dzūkas“ – Storm klasės patrulinis kateris, LKJP naudotas 1995–2007 m.;
P33 „Skalvis“ – Storm klasės patrulinis kateris, LKJP naudotas 2001–2009 m.
P32 „Sėlis“ - Storm klasės patrulinis kateris, LKJP naudotas 2001–2016 m.
M51 „Kuršis“ Vakarų Vokietija – Lindau klasės minų traleris. Nurašytas 2010 m. vasarą ^[5]. Pakeistas Hunt klasės minų medžiojimo laivu.
H23 "Lokys" Danija - LKJP naudotas 2005–2012 m. Uosto kateris narų užduotims.
M52 „Sūduvis“ Vakarų Vokietija – Lindau klasės minų traleris. LKJP naudotas 2000–2020 m. Nurašytas 2020 m. Pakeistas Hunt klasės minų medžiojimo laivu.

Taip pat skaitykite

Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai

Šaltiniai

Krašto apsaugos ministerijos puslapis Archyvuota kopija 2015-05-14 iš Wayback Machine projekto.

↑ Karinių jūrų pajėgų nuotraukų galerija
↑ Laivo krikšto ir vardo suteikimo ceremonija planuojama 2017 m. sausio mėnesį. Archyvuota kopija 2016-11-25 iš Wayback Machine projekto.
↑ Karinių jūrų pajėgų laivo „Žemaitis“ (F11) vėliavos nuleidimo ceremonija Archyvuota kopija 2009-08-03 iš Wayback Machine projekto.
↑ Karo laivų flotilėje vyko laivo F12 vėliavų nuleidimo ceremonija Archyvuota kopija 2014-03-29 iš Wayback Machine projekto.
↑ Paskutinis „Kuršio“ pasispardymas Archyvuota kopija 2013-12-26 iš Wayback Machine projekto. „Karys“, 2010 m. balandis

Literatūra

Lietuvos karinis laivynas, 1935–1940 (sud. Gintautas Surgailis). – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. – 207 p.: iliustr. – ISBN 9955-423-20-X