Liublino vaivadija

Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).

Liublino vaivadija Województwo lubelskie
Valstybė	Lenkija
Administracinis centras	Liublinas
Apskritys	20
Gyventojų (2014[1])	2 156 150
Plotas	25 122,46 km²
Tankumas (2014[1])	86 žm./km²
Tinklalapis	Lubelskie
Vikiteka	Liublino vaivadijaVikiteka

Liublino vaivadija (lenk. województwo lubelskie) – – teritorinis vienetas Lenkijos pietryčiuose. Vaivadijos sostinė – Liublinas. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija, pietvakariuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietuose – Pakarpatės vaivadija, pietryčiuose su Ukraina ir šiaurės rytuose su Baltarusija. Vaivadija sudaro 8 % šalies ploto.

Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentis – jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai, lendai, dulebai ir vyslėnai.^[2] X a. pabaigoje didžiąją dalį rytinių žemių užėmė Kijevo Rusia, o vakarines Lenkijos karalystės Sandomiero kunigaikštystė. Žlugus Kijevo Rusios valstybei rytinėje šių žemių dalyje XII a. susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė, kuriai žlungant dėl šių žemių kovojo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje LDK prisijungė šiaurės rytines dabartinės vaivadijos žemes, kurios buvo prijungtos prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.^[3][4] Lenkijai atitekusios žemės buvo prijungtos prie Sandomiero vaivadijos ir Rusios vaivadijos Chelmo žemių. 1474 m. iš rytinių Sandomiero vaivadijos žemių buvo sukurta nauja Liublino vaivadija, kuri iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai. Rusios vaivadija 1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijai.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. visa dabartinės vaivadijos teritorija priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. šiaurinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, o pietinė Liublino departamentui.

1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai ir Liublino vaivadijai. 1837–1844 m. šiaurinės žemės priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šiaurinės žemės buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. Pietinės žemės iki 1912 m. priklausė Liublino gubernijai. 1912–1915 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Chelmo gubernijai.

1915–1918 m. pietinė dalis priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Liublino generalgubernijai, o šiaurės rytinė dalis Oberostui. 1917–1920 m. pietrytinės žemės priklausė Ukrainos Liaudies Respublikai. 1920–1939 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.

1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai, kurios ribos buvo beveik tokios pačios kaip ir dabartinės vaivadijos. 1975–1998 m. priklausė Liublino, Zamostės, Chelmo, Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijoms.

Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Liublino, Zamostės, Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijų žemių, remiantis 1998 m. vietinės valdžios reorganizacijos aktu.

Dalis dabartinių Palenkės Radzino, Vlodavos, Parčevo ir Palenkės Bialos apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.

Vaivadija sudaryta iš 20 apskričių ir 4 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 213 valsčių, iš kurių 20 miesto tipo, 22 kaimo-miesto ir 171 kaimo tipo.

Vaivadijos vakarinės žemės priklauo istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, rytinės istoriniams Polesės ir Voluinės regionams, o šiaurinės XIX a. nuo Palenkės istorinio regiono atskirtam Pietinės Palenkės istoriniam regionui. Vaivadija išsidėsčiusi Pietinė Palenkės žemumoje, Voluinės Polesėje, Liublino aukštumoje, Voluinės aukštumoje ir Sandomiero slėnyje. Didžiausios upės tekančios vaivadijos teritorijoje yra: Vysla, Vakarinis Bugas, Vepšas ir Kžna.

Vaivadijoje yra 42 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 4 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 20 miesto tipo valsčius.

Nr.	Herbas	Miastas	Gyventojai	Plotas (km²)	Gyventojų tankis (gyv./km²)
1.		Liublinas	350 462	147	2377
2.		Chelmas	67 693	35,28	1918,7
3.		Zamostė	66 519	30,34	2193
4.		Palenkės Biala	57 790	49,40	1168,4
5.		Pulavai	49 066	50,61	969,5
6.		Svidnikas	40 050	20,35	1968
7.		Krasnikas	35 642	25,52	1397
8.		Lukuvas	31 120	35,75	852,2
9.		Bilgorajus	27 341	21,10	1295
10.		Liubartuvas	22 793	13,92	1648
11.		Lenčna	21 084	19	1110
12.		Liublino Tomašuvas	19 991	13,29	1506
13.		Krasnystavas	19 808	42,13	470,6
14.		Hrubešuvas	18 350	33,03	578,6
15.		Demblinas	17 665	38,33	461
16.		Palenkės Mendzyžecas	17 088	20,03	853,1
17.		Palenkės Radzynis	16 047	19,31	831
18.		Vlodava	13 918	17,97	756
19.		Liublino Januvas	11 963	14,84	808
20.		Parčevas	10 228	8,05	1277
21.		Poniatova	9 644	15,26	632
22.		Rykos	9 636	27,22	354
23.		Liublino Opolė	8 739	15,12	578
24.		Belžycės	6 958	23,46	297
25.		Terespolis	6 001	10,11	594
26.		Bychava	5 297	6,69	791,8
27.		Ščebžešynas	5 255	29,12	180
28.		Rejoviec Fabričnai	4 474	14,28	313
29.		Nalenčuvas	4 200	13,82	303,9
30.		Žemutinis Kazimieras	3 485	30,44	114,49
31.		Kockas	3 484	16,78	208
32.		Tarnogrudas	3 396	10,69	318
33.		Zvežynecas	3 297	4,82	684
34.		Krasnobrudas	3 075	6,99	430
35.		Lukuvo Stočekas	2 718	9,15	297
36.		Anopolis	2 654	7,73	343
37.		Piaskai	2 634	8,43	312
38.		Juzefuvas	2 418	5	484
39.		Laščuvas	2 341	5,01	467
40.		Liublino Ostruvas	2 206	29,77	75
41.		Tyšovcės	2 144	18,52	116
42.		Frampolis	1 408	4,67	301

• 
  Liublinas
• 
  Chelmas
• 
  Palenkės Biala
• 
  Zamostė

• Vaivadijos statistika (Polskawliczbach.pl)

Ž • A • R Liublino vaivadijos suskirstymas 20 apskričių Bialos apskritis · Bilgorajaus apskritis · Chelmo apskritis · Hrubešuvo apskritis · Januvo apskritis · Krasniko apskritis · Krasnystavo apskritis · Lenčnos apskritis · Liubartuvo apskritis · Liublino apskritis · Lukuvo apskritis · Opolės apskritis · Parčevo apskritis · Pulavų apskritis · Radzynio apskritis · Rykų apskritis · Svidniko apskritis · Tomašuvo apskritis · Vlodavos apskritis · Zamostės apskritis 4 miestai-apskritys Chelmas · Liublinas · Palenkės Biala · Zamostė

Ž • A • R Lenkijos vaivadijos Didžiosios Lenkijos vaivadija · Kujavijos Pamario vaivadija · Liublino vaivadija · Liubušo vaivadija · Lodzės vaivadija · Mazovijos vaivadija · Mažosios Lenkijos vaivadija · Opolės vaivadija · Pakarpatės vaivadija · Palenkės vaivadija · Pamario vaivadija · Silezijos vaivadija · Švento Kryžiaus vaivadija · Vakarų Pamario vaivadija · Varmijos Mozūrų vaivadija · Žemutinės Silezijos vaivadija