1867 m.

Metai: 1864 1865 1866 - 1867 - 1868 1869 1870 MDCCCLXVII metai

Dešimtmečiai: 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

1867 metai (1 psl.)

Ž • A • R Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1316 ԹՎ ՌՅԺԶ Bahajų kalendoriuje 23 – 24 Berberų kalendoriuje 2817 Bizantijos kalendoriuje 7375 – 7376 Budistų kalendoriuje 2411 Etiopų kalendoriuje 1859 – 1860 Hebrajų kalendoriuje 5627 – 5628 Indų Kalijugos kalendoriuje 4968 – 4969 Indų Saka kalendoriuje 1789 – 1790 Indų Vikramo kalendoriuje 1922 – 1923 Iraniečių kalendoriuje 1245 – 1246 Japonų kalendoriuje Keiō 3 (慶応3年) Kinų kalendoriuje 4503/4563 — iki — 4504/4564 Koptų kalendoriuje 1583 – 1584 Korėjiečių kalendoriuje 4200 Musulmonų kalendoriuje 1283 – 1284 Mianmaro kalendoriuje 1229 Tajų saulės kalendoriuje 2410

1867 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

• Sausio 13 d. – iš Varšuvos generalgubernatoriui pavaldžios Augustavo gubernijos (iki 1837 m. vaivadija) šiaurinių apskričių sudaryta Suvalkų gubernija. Nuo tol Užnemunė pradėta vadinti Suvalkija;
• Gegužės 24 d. – Vilniaus senovės muziejuje atidaryta viešoji biblioteka;
• Birželio 5 d.:
  • atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka. Bibliotekos fondai buvo sudaryti iš rusų valdžios konfiskuotų privačių bibliotekų bei buvusios Vilniaus universiteto bibliotekos;
  • įsteigta Marijampolės berniukų gimnazija, kurioje leista kaip fakultatyvą dėstyti lietuvių kalbą.

Nedatuoti

• Šiauliuose pastatyta mūrinė stačiatikių cerkvė.

• Sausio 7 d. – Antanas Civinskas, Lietuvos kunigas, publicistas, sociologas (m. 1913 m.).
• Sausio 17 d. – Jeronimas Dalbokas, Lietuvos knygnešys (m. 1930 m.).
• Kovo 5 d. – Jonas Šepetys, Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, superintendantas.^[1] (m. 1941 m.).
• Kovo 6 d. – Kazys Barysas, Lietuvos knygnešys, daraktorius (m. 1922 m.).
• Balandžio 13 d. – Juozas Kasputis, Lietuvos knygnešys (m. 1943 m.).
• Balandžio 14 d. – Jonas Mačys-Kėkštas, poetas, publicistas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
• Gegužės 7 d. – Juozas Sriuoginis, Romos katalikų kunigas, knygnešių rėmėjas (m. 1943 m.).
• Birželio 19 d. – Česlovas Sasnauskas, kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas (m. 1916 m.).
• Liepos 12 d. – Balys Valušis, vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (m. 1952 m.).
• Liepos 20 d. – Česlovas Chmielevskis, Lietuvos geologas, paleontologas, hidrografas (m. 1921 m.).
• Rugsėjo 5 d. – Vladas Mačys, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas procesualistas, VDU profesorius (m. 1936 m.).
• Rugsėjo 16 d. – Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu^[2] (m. 1926 m.).
• Rugsėjo 18 d. – Kazimieras Jasėnas, Romos katalikų kunigas, prelatas, dailėtyrininkas (m. 1954 m.).
• Spalio 10 d. – Feliksas Janušis, gydytojas, vertėjas, istorikas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis (m. 1920 m.).
• Spalio 14 d. – Jokūbas Brožaitis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
• Gruodžio 10 d. – Endrikis Šadagys, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.

Nedatuota

• Antanas Ričardas Druvė, Lietuvos karinis veikėjas, Rusijos imperijos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas (m. 1919 m.).
• Jonas Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius tėvui iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1903 m.).
• Jonas Mačys-Kėkštas, lietuvių poetas, publicistas. Dirbo „Aušroje“ (m. 1902 m.).

• Rugsėjo 16 d. – Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda), rašytoja. „Lazdynų Pelėdos“ slapyvardžiu pasirašinėjo dvi seserys Ivanauskaitės, plačiau žinomos savo vyrų pavardėmis – Sofija Pšibiliauskienė^[3] ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė.

• Sausio 12 d. – Juozas Godlevskis, 1831 m. sukilėlių kariuomenės brigados generolas, teisininkas, politikas, Varšuvos kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės seimų narys, Garliavos įkūrėjas (g. 1773 m.).
• Spalio 9 d. – Abraomas Mapu, žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (g. 1808 m.).

Nedatuota

• Kazimieras Jelskis, Lietuvos skulptorius, gimęs skulptoriaus, drožėjo Karolio Jelskio šeimoje (g. 1782 m.).

• Vasario 3 d. – Japoniją pradėjo valdyti imperatorius Meidži ir valdė iki 1912 m.^[4]

• Sausio 17 d. – Karlas Lemlė, JAV kino prodiuseris, įkūręs garsiąją „Universal Pictures“ kino studiją^[5] (m. 1939 m.).
• Kovo 25 d. – Arturas Toskaninis, „La Scala“ ir „Metropolitan“ operos teatrų bei NBC simfoninio orkestro dirigentas^[6] (m. 1957 m.).
• Balandžio 16 d. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas, vienas iš brolių Raitų (m. 1912 m.).
• Balandžio 23 d. – Johannes Andreas Grib Fibiger, 1926 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[7] (m. 1928 m.).
• Gegužės 7 d. – Wladislaw Reymont, lenkų rašytojas, 1924 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija už epopėją „Kaimiečiai“ (m. 1925 m.).
• Gegužės 17 d. – Karlas Eduardas Strandmanas, architektas, dirbęs Švedijoje ir nuo 1893 Rusijos imperijoje, Kauno ir Kuršo gubernijoje. Iki Antro pasaulinio karo gyvenęs Liepojoje, Latvijoje (m. 1946 m.).
• Birželio 8 d. – Frank Lloyd Wright, žymus amerikiečių architektas, padaręs ypatingai didelę įtaką moderniosios architektūros radai (m. 1959 m.).
• Liepos 4 d. – Karlas Gustavas Emilis Manerheimas, Suomijos karinis ir politinis veikėjas. Suomijos švedų baronas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas-leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, Suomijos nepriklausomybės kovose ir pilietiniame kare (m. 1951 m.).
• Liepos 5 d. – Endriu Elikotas Daglasas, JAV astronomas ir archeologas (m. 1962 m.).
• Liepos 10 d. – Julius Meier-Graefe, Vokietijos meno kritikas (m. 1935 m.).
• Liepos 28 d. – Luigi Pirandello, italų rašytojas, 1934 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1936 m.).
• Rugpjūčio 1 d. – Viljamas Speirsas Briusas, škotų poliarinis keliautojas. Jis organizavo ekspediciją „Scotia“ (1902–1904 m.) į Antarktidą ir vėliau keliavo į Svalbardą. Briusas buvo pakviestas dalyvauti Roberto Skoto ekspedicijoje į Pietų ašigalį, tačiau jis atsisakė, nes manė, kad ekspedicijos tikslas buvo paviršutiniškas (m. 1921 m.).
• Rugpjūčio 16 d. – António Pereira Nobre, portugalų poetas, kurio darbai priklauso ultraromantiškai poezijos srovei, pasižymi simbolistika, nostalgija. Jis priklauso XIX amžiaus portugalų rašytojų kartai (m. 1900 m.).
• Rugpjūčio 22 d. – Maksimilianas Biršė-Benė, šveicarų gydytojas. Laikomas Miuslio išradėju (m. 1939 m.).
• Lapkričio 7 d. – Marija Sklodovska-Kiuri, lenkų-prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių, dukart Nobelio premijos laureatė (m. 1934 m.).
• Gruodžio 5 d.:
  • Aarne Antti Amatus, Suomijos folklorininkas (m. 1925 m.).
  • Juzefas Pilsudskis, Lenkijos revoliucinis ir valstybės politinis veikėjas, Lenkijos maršalas, 1926–1935 m. diktatorius (m. 1935 m.).

Nedatuota

• Harry Alonzo Longabaugh, Laukinių Vakarų plėšikas, Butch Cassidy „Laukinės Gaujos“ šaulys (m. 1908 m.).
• Letsie II Lerotholi, Basutolando valdytojas (1905–1913 m.) (m. 1913 m.).

• Balandžio 16 d. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas. (m. 1912).

• Sausio 30 d. – Imperatorius Komei, buvo 121-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (g. 1831 m.).
• Rugpjūčio 25 d. – Maiklas Faradėjus, anglų mokslininkas, daug prisidėjęs kuriant elektromagnetinių reiškinių teoriją (g. 1791 m.).
• Rugpjūčio 31 d. – Šarlis Bodleras, vienas žymiausių XIX a. prancūzų poetų, kritikas, vertėjas (g. 1821 m.).