Leopoldas III Belgas
Leopoldas III pranc. Leopold III | |
---|---|
Belgijos karalius | |
Leopoldas III Belgas | |
Saksų-Koburgų dinastija | |
Visas vardas | Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel |
Gimė | 1901 m. lapkričio 3 d. Briuselis |
Mirė | 1983 m. rugsėjo 25 d. (81 metai) Briuselis |
Tėvas | Albertas I Belgas |
Sutuoktinis (-ė) | Astrida Švedė Liliana Baels |
Vaikai | Žozefina Šarlotė Boduenas Albertas II Aleksandras Marija Kristina Marija Esmeralda |
Belgijos karalius | |
Valdė | 1934-1951 m. |
Karūnavimas | 1934 m. vasario 23 d. |
Ėjo pareigas | 1951 m. liepos 16 d. (17 metų) |
Pirmtakas | Albertas I Belgas |
Įpėdinis | Karolis Belgas 1944-1950 m. regentas Boduenas I Belgas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Leopoldas III Belgas |
Leopoldas III (pranc. Léopold Philippe Charles Albert Meinrad Hubertus Marie Miguel, 1901 m. lapkričio 3 d. Briuselis – 1983 m. rugsėjo 25 d. Lakenas prie Briuselio) – 1934–1951 m. ketvirtasis Belgijos karalius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tėvas Belgijos karalius Albertas I Belgas.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žmonos Astrida Švedė (1905–1935 m.), Liliana Baels (1916–2002 m.). Vaikai iš pirmosios santuokos: Žozefina Šarlotė (1927–2005 m.), Liuksemburgo didžioji kunigaikštienė, Boduenas (1930–1993 m.), 1951–1993 m. Belgijos karalius, Albertas II (g. 1934 m.), Belgijos karalius, iš antrosios: Aleksandras (g. 1942 m.), Marija Kristina (g. 1951 m.) ir Marija Esmeralda (g. 1956 m.)
Pirmojo pasaulinio karo dalyvis. 1936 m. Vokietijos kariuomenei užėmus Reino žemę jo iniciatyva Belgija išstojo iš Lokarno paktą pasirašiusių šalių (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Italija ir Didžioji Britanija) grupės. Tikėdamasis Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos paramos būsimame kare su Vokietija, rėmė gynybinės linijos nuo Antverpeno iki Namuro statybą. Antrojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo Belgijos kariuomenei, su ja Vokietijos karinių pajėgų buvo apsuptas ir pasidavė. Iki 1944 m. internuotas savo pilyje prie Briuselio, vėliau, iki karo pabaigos – Austrijoje.
Dėl jo atsisakymo prisidėti prie Belgijos emigracinės vyriausybės Londone daugelio įtartas išdavyste; 1944 m. Belgijos parlamentas paskyrė jo brolį Karolį regentu. 1945–1950 m. gyveno Šveicarijoje. Per 1950 m. referendumą jam buvo leista grįžti į šalį, bet atvykus kilo opozicijos maištai. Jis atsisakė sosto sūnaus Bodueno naudai ir gyveno Lakene.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Leopoldas III Belgas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 20 psl.
|