Laisvės kryžiaus ordinas

Laisvės kryžiaus ordinas, Laisvės kryžius (est. Vabadusrist) – aukščiausias Estijos valstybės apdovanojimas už karinius ir civilinius nuopelnus ginant Estijos nepriklausomybę.

Įsteigtas 1919 m. vasario mėn. Pirmasis Estijos ordinas. Buvo trijų kategorijų, trijų laipsnių:

I kategorija – už karinis vadovavimą,
II kategorija – už narsą mūšiuose,
III kategorija – už civilinius nuopelnus.

1919–1925 m. juo buvo apdovanota 3215 asmenų, iš jų 1064 užsienio piliečiai, daugiausia valstybių vadovai, kariškiai, diplomatai. Vėliau šio ordino neskirta.^[1]

Tarp apdovanotųjų – Vinstonas Čerčilis, Žoržas Klemanso, Benitas Musolinis, Juzefas Pilsudskis, Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis (III kategorijos, 1 laipsnio, 1925 m.) ir diplomatas Jonas Aukštuolis (III kategorijos, 2 laipsnio, 1925 m.).

Estijos kariuomenės vadas Johanas Laidoneris apdovanotas I ir III kategorijos ordinu.

Šaltiniai

↑ Laisvės kryžiaus ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 447 psl.

[1] Laisvės kryžiaus ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 447 psl.

[1]