Hakų kalba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Hakų kalba 客家話 Hak-kâ-fa | |
| Kalbama | Kinija (Guangdongas), Taivanas, Pietryčių Azija, PAR, Surinamas ir kt. |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | >30 mln. |
| Kilmė | kinų-tibetiečių *kinų **hakų |
| Rašto sistemos | kinų raštas, lotynų raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | zh |
| ISO 639-3 | hak |
Hakų kalba (客家話 = Hak-kâ-fa) – kinų kalbos tarmių grupė (gali būti laikoma atskira kalba), vartojama hakų subetnoso. Paplitusi Kinijos pietrytinėje dalyje – daugiausia Guangdongo provincijoje, taip pat plačiai vartojama kinų, gyvenančių Tailande, Malaizijoje, Indonezijoje, Singapūre, Suriname, Filipinuose, Taivane, Pietų Afrikoje ir kt.
Išskiriamos 10 hakų tarmių:
- Huidžou
- Meidžou
- Uhua
- Singningo
- Pingjuano
- Dziaolingo
- Dabu
- Fengšuno
- Longjano
- Lufengo
Kaip ir kitos pietinės Kinijos dalies tarmės, hakų kalba yra išsaugojusi daug fonologinių senosios kinų kalbos elementų. Nors vartojama daugiausia kaip šnekamoji kalba, hakų kalba dar XIX a. lotynišku raidynu buvo išversta Biblija. Taip pat šiai kalbai pritaikytas ir kinų raštas (su papildomais ženklais). Taivane ši kalba dažnai naudojama viešuose užrašuose, spaudoje.
