[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Guangdongas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Guangdongas
广东省
Valstybė Kinijos vėliava Kinija
Administracinis centras Guangdžou
Prefektūros 21
Gubernatorius Huang Huahua
KKP komiteto sekretorius Zhang Dejiang
Gyventojų (2020) 126 012 510[1]
Plotas 180 013 km²
Tankumas (2020) 700 žm./km²
ISO 3166-2 CN-44
Tinklalapis www.gd.gov.cn
Vikiteka GuangdongasVikiteka

Guangdongas (kin. 广东, pinyin: Guǎngdōng) – provincija pietų Kinijoje. Plotas – 180 tūkst. km². Sostinė – Guangdžou.

Provincija šiuo metu yra viena turtingiausių visoje šalyje, turi didžiausią BVP tarp visų provincijų ir pritraukė 30 milijonų migrantų. Jos nominalus BVP 2003 m. duomenimis siekė 165 mlrd. JAV dol., 2005 m. pakilo iki 265 mlrd. JAV dol. (panašūs BVP duomenys priklauso Danijai); 2006 m. – 329,67 mlrd. JAV dol. Guangdžou ir Šendženas yra vieni svarbiausių miestų Kinijoje.

Sudėtinis provincijos pavadinimo žodis „Guang“ reiškia „erdvę“ arba „platybę“ ir kilo Vakarų Dzin dinastijos laikais. „Guangdong“ ir kaimyninės „Guangsi“ provincijos pavadinimas literatūrine kalba reiškia „rytų platybė“ bei „vakarų platybė“. Kartu Guangdongas ir Guangsi yra vadinami „Dviem Guang“ (兩廣 liăng guăng).

Šendženas
Salos Perlų upės deltoje

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra 21 prefektūrų lygmens miestas (antruosiuose skliausteliuose nurodomas pavadinimas Kantono tarme):

  • Čaodžou (潮州 Cháozhōu) (Teochew)
  • Dongguanas (东莞 Dōngguān) (Donggoon)
  • Fošanas (佛山 Fóshān) (Futsaan)
  • Guangdžou (广州 Guǎngzhōu) (Canton)
  • Hejuanas (河源 Héyuán) (Hoyun)
  • Huidžou (惠州 Huìzhōu) (Waizao)
  • Dziangmenas (江门 Jiāngmén) (Gongmoon)
  • Dziejangas (揭阳 Jiēyáng) (Keetyeung)
  • Maomingas (茂名 Màomíng) (Mohming)
  • Meidžou (梅州 Méizhōu) (Muizao)
  • Čingjuanas (清远 Qīngyuǎn) (Tsingyun)
  • Šantou (汕头 Shàntóu) (Swatow)
  • Šanvei (汕尾 Shànwěi) (Seenmei)
  • Šaoguanas (韶关 Sháoguān) (Seeoogoon)
  • Šendženas (深圳 Shēnzhèn) (Sumzun)
  • Jangdziangas (阳江 Yángjiāng) (Yeunggong)
  • Junfu (云浮 Yúnfú) (Wunfao)
  • Džandziangas (湛江 Zhànjiāng) (Sumgong)
  • Džaočingas (肇庆 Zhàoqìng)
  • Džongšanas (中山 Zhōngshān) (Zhongsan)
  • Džuhai (珠海 Zhūhǎi) (Zuhoi)

Šie vienetai dalijami į 49 rajonus, 30 apskričių lygmens miestų, 42 apskritis ir tris autonomines apskritis.

Pietuose Guangdongą riboja Pietų Kinijos jūra, iš viso pakrantė tęsiasi 4300 km. Pietvakariuose yra Leidžou (Leizhou) pusiasalis, kuriame išsidėstę keletas nebeveikiančių ugnikalnių. Vienas labiausiai ekonomiškai klestinčių Kinijos regionų yra Džudziango (Zhujiang), arba Perlų upės, delta, kurioje susilieja trys atšakos (Rytinė, Šiaurinė ir Vakarinė upės). Šiaurėje provinciją nuo likusios šalies dalies skiria keletas kalnų grandinių. Aukščiausias taškas – apie 1600 m v.j.l.

Guangdongas ribojasi su Fudziano, Dziangsi, Hunano provincijomis, Guangsi autonominiu regionu bei Honkongo ir Makao SAR. Šalia Leidžou pusiasalio yra Hainano sala-provincija.

Klimatas drėgnas subtropinis, pietuose – tropinis. Žiemos trumpos, sausos, vasaros ilgos, šaltos, drėgnos.

Demografija ir kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie 80 milijonų nuolatinių Guangdongo gyventojų kasmet provincijoje bent po pusmetį gyvena dar 30 milijonų migrantų, atvykstančių čia ieškoti darbo. Didelė dalis užsienyje gyvenančių kinų yra kilę iš šio vietine tarme „Kantonu“ vadinamo regiono.

Dauguma gyventojų priklauso kinų chanių etninei grupei. Etninės mažumos – miao, li, džuangai. Centrinėje provincijos dalyje daugiausiai kalbama kantonietiškai. Nors oficialiai tai yra kinų kalbos tarmė, ji taip skiriasi nuo bendrinės, dar vadinamos „mandarinų“ kalba (普通话 putonghua), kad kai kurių tyrinėtojų laikoma atskira kalba. Centriniame regione dominuoja Kantono virtuvė (supapr.: 粤菜, trad.: 粵菜). Yra kantonietiška kinų operos atmaina.

Nemažai Guangdongo regionų apgyvendinta hakka etninės grupės. Jie taip pat turi savo virtuvę, operos atmainą ir kt.

Teritorijoje aplink Čaodžou ir Šantou miestus (rytų Guangdonge) gyventojai kalba Čaodžou („teochew“) dialektu.

  1. CHINA: Provinces, citypopulation.de
Kinijos administracinis suskirstymas

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao