Karidžinio nacionalinis parkas
| Karidžinio nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Parko reginys
| |
| Vieta: |  Australija(  Vakarų Australija)
|
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Tom Praisas |
  Karidžinio nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 22°29′46″ p. pl. 118°23′50″ r. ilg. / 22.49611°š. pl. 118.39722°r. ilg. |
| Plotas: | 6274,22 km²[1] |
| Įkurtas: | 1969 m. |
| Valdymas: | Department of Biodiversity, Conservation and Attractions |
 Vikiteka: |
Karidžinio nacionalinis parkas |
Karidžinio nacionalinis parkas (angl. Karijini National Park) – saugoma gamtos teritorija Australijos šiaurės vakaruose, Vakarų Australijos valstijoje, Pilbaros regione. Antras pagal plotą nacionalinis parkas Vakarų Australijoje.[1] Nutolęs apie 1000 km į šiaurės rytus nuo Perto, apima dalį Hamerslio kalnagūbrio į šiaurę nuo Ožiaragio atogrąžos. Parko teritoriją į dvi apylyges dalis skiria parko viduriu einantis Hamerslio ir Robo upės geležinkelis bei Marandu geležies rūdos kasykla.
Įkurtas 1969 m., iki 1991 m. vadintas Hamerslio kalnagūbrio nacionaliniu parku (angl. Hamersley Range National Park).[2]
Būdingas rausvas, raižytas kraštovaizdis, gilūs (iki 100 m) tarpekliai su kriokliais ir vandens baseinais.[3] Klimatas atogrąžų pusdykumių, vasaromis dažnos perkūnijos ir ciklonai, kritulių per metus vidutiniškai iškrinta 250–350 mm. Vasaros dienomis orai įšyla virš 40º C, žiemą dienos giedros ir šiltos, naktys šaltos, pasitaiko šalnų.[4] Parko teritorijoje stūkso aukščiausias Vakarų Australijoje Mehario kalnas (1248 m).
Saugomos laukinės gamtos buveinės, kraštovaizdis, augalai ir gyvūnai. Auga spinifeksai, akacijos, eukaliptai, mirtenės, fikusai, po lietaus žydi laukinės gėlės: velniapupės, mertensijos, uodegažiedžiai ir kitos. Peri įvairių rūšių paukščiai, gyvena raudonosios kengūros, kalnų kengūros, uolinės valabės, echidnos, dingai, šikšnosparniai. Aptinkamos retos mažosios sterbliakiaunės (Dasyurus hallucatus), Pilbaros ningaujos (Ningaui timealeyi), Čapmano netikrosios pelės (Pseudomys chapmani). Veisiasi varlės, gekonai, varanai, agamos, bekojai driežai, pitonai ir kitos gyvatės. Yra didelių termitynų.[4]
Parko kraštovaizdis pradėjo formuotis prieš daugiau nei 2,5 mlrd. metų, kai senovinės jūros dugne susikaupė smulkios, turtingos geležies nuosėdos. Per milijonus metų kaupėsi papildomos nuosėdos, sukeldamos didžiulį spaudimą apatiniams nuosėdų sluoksniams ir paversdamos juos kietomis uolienomis. Dėl horizontalaus spaudimo uolienos išlinko ir sutrūkinėjo, o vėliau iškilo iš vandens. Nuslūgus vandenyno lygiui, upės ir upeliai išgraužė per uolienas gilius tarpeklius, suformuodami dabartinį parko kraštovaizdį.[2]
-
Slėnių tarpeklis (Dales Gorge)
-
Hamerslio tarpeklis (Hamersley Gorge)
-
Forteskju krioklys (Fortescue Falls)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Karijini National Park Archyvuota kopija 2022-11-06 iš Wayback Machine projekto., Destination Pilbara. Nuoroda tikrinta 2022-11-05.
- ↑ 2,0 2,1 Karijini Geology and Social History, Destination Pilbara. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Karijini National Park, Westernaustralia.com. Archyvuota 2006-09-08. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ 4,0 4,1 About Karijini National Park, Karijini Eco Retreat. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.