Forerio efektas

Forerio efektas (Forerio reiškinys, dar žinomas kaip Barnumo efektas) – tai psichologo Bertramo Forerio (Bertram R. Forer) aprašytas reiškinys, kad žmonės yra linkę vertinti teiginius apie jų asmenybę kaip išskirtinius, nepaisant to, kad tokie teiginiai taip pat tinka daugumai žmonių. B. Foreris nustatė, kad teiginius, kurie aprašo asmenybę tam tikromis lakiomis ir bendrinėmis frazėmis, žmonės vertina kaip būdingus tik jų asmenybei, neatkreipdami dėmesio į tai, kad tos pačios lakios frazės tinka beveik kiekvienam kitam žmogui^[1].

Atlikdamas bandymą, B. Foreris davė asmenybės testą savo studentams. Nepaisydamas jų atsakymų į testo klausimus, jis pateikė visiems studentams tą patį asmenybės aprašymą^[1]:

• „Tu nori, kad žmonėms patiktumei ir jie tavimi žavėtųsi, tačiau esi kritiškas savo atžvilgiu. Nors ir turi keletą silpnybių, iš esmės jas gali kompensuoti. Tu turi gana didelį neišnaudotą potencialą (gabumus), kuris tau galėtų suteikti pranašumą ir būti naudingas. Susiturintis ir drausmingas išorėje, tu linkęs būti neramus ir nesaugus savo viduje. Kartais rimtai abejoji, ar priėmei teisingą sprendimą ir ar tinkamai pasielgei. Tau reikia tam tikros kaitos ir įvairumo ir tave stabdantys apribojimai kelia nepasitenkinimą. Tu taip pat didžiuojiesi savimi kaip savarankiškai mąstančiu ir nepriimi kitų žmonių teiginių be pakankamo įrodymo. Tačiau manai, kad yra neišmintinga būti pernelyg atviram su kitais žmonėmis. Kartais tu esi ekstravertas – draugiškas ir bendraujantis, bet kartais būni intravertas – atsargus ir apdairus. Kai kurie tavo siekiai ir troškimai yra nelabai realūs“.
• originalus tekstas (angliškai): You have a need for other people to like and admire you, and yet you tend to be critical of yourself. While you have some personality weaknesses you are generally able to compensate for them. You have considerable unused capacity that you have not turned to your advantage. Disciplined and self - controlled on the outside, you tend to be worrisome and insecure on the inside. At times you have serious doubts as to whether you have made the right decision or done the right thing. You prefer a certain amount of change and variety and become dissatisfied when hemmed in by restrictions and limitations. You also pride yourself as an independent thinker; and do not accept others' statements without satisfactory proof. But you have found it unwise to be too frank in revealing yourself to others. At times you are extroverted, affable, and sociable, while at other times you are introverted, wary, and reserved. Some of your aspirations tend to be rather unrealistic.

Pateikęs tokį įvertinimą kiekvienam studentui, jis paprašė įvertinti jo tikslumą skalėje nuo 0 iki 5 (5 – puikus įvertinimas, 4 – geras įvertinimas). Klasėje įvertinimo vidurkis buvo 4,26. Šis eksperimentas atliktas 1948 metais, tačiau šis testas buvo patikrintas dar su daugeliu studentų, tačiau bendras vidurkis yra apie 4,2 – t. y. 84 proc. įvertinimo tikslumas.

B. Foreris save pateikė taip, kad jis neva galįs sėkmingai įvertinti žmogaus charakterį. Jo tikslumas stebino tiriamuosius studentus, nors jo įvertinimai buvo paimami tiesiog iš astrologinių straipsnelių laikraščiuose, neatsižvelgiant į Zodiako ženklus. Taigi, Forerio efektas bent iš dalies paaiškina, kodėl tiek daug žmonių tiki, kad pseudomokslai iš tikrųjų „veikia“. Astrologija, būrimas taro kortomis (kartomansija) ar iš rankos (chiromantija), numerologija, grafologija, sėkmės pranašystės ir kt. atrodo esą teisingi dėl to, kad jie pateikia gana tikslų asmenybės įvertinimą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad pseudomokslų asmenybės įvertinimai nėra validūs, nors kiekvienas pseudomokslas turi savo patenkintų vartotojų ratą, kuris tiki tų įvertinimų tikslumu. Pastebėta, kad didelis įvertinimų „tikslumas“ (asmenybės aprašymo įvertinimas kaip tikslaus) priklauso nuo šių aplinkybių:

• asmuo tiki, kad pateiktas įvertinimas yra skirtas tik jam,
• vertintojas turi autoritetą tiriamojo akyse,
• įvertinimas daugiausia mini teigiamus dalykus.

Forerio efektas yra plačiai naudojamas sudarant horoskopus, ypač žiniasklaidoje, šitaip priverčiant skaitytojus ir žiūrovus patikėti astrologijos galia. Teiginiai yra suformuluojami taip, kad jie tiktų kiek įmanoma didesnei daliai žmonių, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių teigia, jog prognozės pasitvirtino. Tačiau jie neatkreipia dėmesio į tai, kad jiems maždaug taip pat tinka ir kitų Zodiako ženklų prognozės.

Įprastai Forerio efektas apibrėžiamas kaip asmens tendencija priimti grįžtamąjį ryšį apie jo asmenybę ir jį laikyti tiksliu, nors šis grįžtamasis ryšys ir būtų sudarytas iš apibendrinamojo pobūdžio teiginių, kurie tiktų apibūdinti daugumai žmonių. Nepaisant to, Forerio efektą nagrinėjantys mokslininkai tyrimus atlieka pateikdami tyrimo dalyviams labai įvairius asmenybės aprašymus, pvz.: įvardijančius teigiamas ar neigiamas savybes, aprašymus suformuluotus teigiamu ar neigiamu tonu, taip pat pateikiami tyrimo dalyvio asmenybei priešingi aprašymai^[2]. Nors B. Foreris norėjo pademonstruoti asmeninio validavimo klaidą tik su bendro pobūdžio teiginiais, kurie tiktų bet kam^[1], tačiau tolesni asmeninio validavimo tyrimai buvo orientuoti į gilesnį grįžtamojo ryšio priėmimo supratimą esant įvairesniems stimulams (aprašymams). Tokia situacija skatina Forerio efektą apibrėžti, kaip "asmens polinkį priimti informaciją apie savo asmenybę, kad ir koks būtų tos informacijos validumas"^[3].

Yra pagrindo manyti, jog ligšioliniai Barnumo efekto tyrimai buvo atliekami metodais, kurie iš esmės turi spragų. Tikėtina, jog ankstesniais tyrimais aptiktos Barnumo efekto sąsajos su įvairiais konstruktais, ypač tais atvejais kai šie konstruktai vertina asmenybines savybes, gali būti stebimo ne vien dėl Barnumo efekto, tačiau ir dėl objektyvaus tyrimo dalyviams pateikto asmenybės aprašymo vertinimo^[4].

Tyrimai užtikrintai rodo, jog išorinis kontrolės lokusas, tai yra, žmogaus tendencija manyti, jog jo veiksmai yra daugiausia nulemti išorinių jėgų, kurių jis nepajėgus valdyti, siejasi su geresniu netikrų asmenybės aprašymų vertinimu^[5].

Schizotipija yra asmens tendencija patirti anomalius juslinius, kognityvinius bei emocinius išgyvenimus. Išreikšta schizotipija pasižymintys žmonės, kitaip tariant – linkę įžvelgti įvairiausius dėsningumus bei prasmę, kur to nėra, taip pat netradiciškai mąstantys, turintys keistų įsitikinimų žmonės, yra linkę geriau vertinti jų neatitinkančius asmenybės aprašymus, tiek teigiamus, tiek neigiamus^[6][7].

Žmonės, kurių vyraujanti ranka nėra stipriai apibrėžta, labiau pasiduoda Barnumo efektui ^[8]

Naujausiais tyrimais aptikta, jog Barnumo efektas siejasi su asmenybės bruožais, tačiau šios sąsajos skiriasi, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio asmenybės aprašymai yra pateikiami ^[4].

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.