Egiptinis maitgrifis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Neophron percnopterus

nykstanti rūšis

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Vanaginiai paukščiai ( Accipitriformes)
Šeima:	Vanaginiai ( Accipitridae)
Pošeimis:	Gypaetinae ( Gypaetinae)
Gentis:	Maitgrifiai ( Neophron)
Rūšis:	Egiptinis maitgrifis ( Neophron percnopterus)

Binomas

Neophron percnopterus
Linnaeus, 1758

Egiptinių maitgrifių paplitimo arealas

Egiptinis maitgrifis, lietuviškas sinonimas maitvanagis (Neophron percnopterus) – vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, Gypaetinae pošeimio plėšriųjų paukščių rūšis.

Paplitęs Afrikoje, Pietvakarių ir Pietų Azijoje, Pietų Europoje.

Kūnas

Paukštis 47–65 cm ilgio, išskleistų sparnų plotis – 165 cm, sveria 1,5–2,2 kg. Kūno plunksnos baltos, plasnojamosios – juodos. Snapas ilgas, kabliškas. Galva plika, ryškiai geltona ar rausva. Kojos ryškiai geltonos. Jauniklių plunksnos pradžioje būna gelsvai pilkos, dėmėtos, galvos oda pilka.

Porūšiai

Išskiriami 3 egiptinių maitgrifių porūšiai:

N. p. percnopterus – paplitęs Pirėnų pusiasalyje, pietų Balkanuose, pietų Italijoje, Magribe, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Vidurinėje Azijoje, Mesopotamijoje, Levante, Irane. Gyvenantys subtropinėje juostoje žiemą migruoja į Afriką (Sahelio juostą, Angolą, kartais nuklysta iki Pietų Afrikos) bei Arabijos pusiasalį. Vasarą pavieniai migrantai nukeliauja iki pat Anglijos ar pietų Švedijos;
N. p. ginginianus – paplitęs Indijoje, Pakistane, Himalajų priekalnėse, retai užklysta į Šri Lanką;
N. p. majorensis – izoliuota, nemigruojanti populiacija Kanarų salose.

Elgsena

Egiptinis maitgrifis gyvena nedideliais būriais, savanose – paprastai poromis. Lizdus krauna kalnuose – ant atbrailų, skardžių, tarpeklių nišose. Lizdai netvarkingi, statybai naudoja šakalius, šiukšles, kaulus, juose pilna maisto likučių. Patelė deda 2 kiaušinius, kuriuos pora perina 42 dienas. Jaunikliai pradeda skraidyti 80 dienų po išsiritimo.

Egiptiniai maitgrifiai lesa pačią įvairiausią maitą – ne tik žinduolių, bet ir bestuburių, žuvų. Kartais lesa vaisius, dažnai kapstosi šiukšlynuose, lesa išmatas, nebijo žmogaus kaimynystės. Norėdami pramušti kietų stručio kiaušinių lukštą, ant jų mėto sunkius akmenis.

Egiptinių maitgrifių populiacija nyksta, vietomis sparčiai, dėl apsinuodijimo švinu, pesticidais ir kitais chemikalais (gaunamais su maita), taip pat dėl susidūrimų su elektros linijomis, vėjo jėgainėmis, dėl nelegalios medžioklės ar gaudymo.