Endriejavas
Kitos reikšmės – Andriejavas.
| Endriejavas | ||
|---|---|---|
| ||
  Endriejavas |
||
| 55°41′49″š. pl. 21°43′12″r. ilg. / 55.697°š. pl. 21.720°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Endriejavo seniūnija | |
| Gyventojų | 614 | |
 Vikiteka |
Endriejavas | |
Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 14 km į vakarus nuo Rietavo, prie kelio 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai . Pietuose šalia miestelio praeina automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos centras, Endriejavo seniūnaitija. Stovi Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (pastatyta 1943 m.), veikia Endriejavo pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), paštas (LT-96035).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki XVIII a. pabaigos kaimas buvo žinomas kaip Vaitkaičiai. Manoma, kad dabartinis pavadinimas atsirado XVIII a. pabaigoje pagal pirmosios miestelio bažnyčios statytoją Andriejų Radzevičių (dvarininkinis vietovardis). Dar XX a. tarpukariu buvo rašomas kaip Andriejavas [2] arba Andriejava.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiauriniame miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras, šiauriniu pakraščiu teka Minijos intakas Veiviržas. 4 km į šiaurės vakarus – Ablingos memorialinis ansamblis. Prie miestelio išsidėstęs Endriejavo kalvagūbris (iki 130 m virš jūros lygio).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1630 m. minima Endriejavo giria. Kaimas minimas nuo XVIII a. pradžios. 1780 m. pastatyta medinė bažnyčia. XIX a. Endriejavas buvo garsus grūdų ir linų prekymečiais. Nuo 1837 m. priklausė Rietavo Oginskiams. Apie 1800 m. įkurta parapija. 1835 m. Irenėjus Kleopas Oginskis panaikino baudžiavą. 1862 m. varpinėje pakabintas tuo metu didžiausias varpas Žemaitijoje. Spaudos draudimo metais miestelio šviesuomenę spauda aprūpindavo kunigas, rašytojas, vėliau Steigiamojo Seimo atstovas Povilas Dogelis. XIX a. Endriejavas buvo privatus miestelis Raseinių apskrityje.[3]
Po I pasaulinio karo Endriejave veikė garinė pieninė, 3 lentpjūvės, 9 malūnai, vilnų karšykla. Tarpukariu pro miestelį nutiestas Žemaičių plentas. Per II pasaulinį karą sudegė didelė dalis miestelio, bažnyčia. Po II pasaulinio karo veikė Žemaičių apygardos, Kardo rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25-26 dd., padedant 3-ims stribams, Lietuvos partizanų būrys (120 žmonių, vadas K. Tycius) užėmė Endriejavą, paėmė į nelaisvę 18 stribų. 1950 m. vasario ir gegužės mėn. Žemaičių apygardos Nemuno būrio partizanai puolė miestelį.[4]
1946–1952 m. buvo ligoninė, vėliau ambulatorija. 1946 m. įsteigta biblioteka, 1976 m. vaikų darželis. Nuo 1948 m. buvo „Bolševiko“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 2009 m. liepos 24 d. LR prezidentės dekretu Nr. 1K-58 patvirtintas Endriejavo herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1919 m. | Endriejavo valsčiaus centras | Raseinių apskritis |
| 1919–1947 m. | Kretingos apskritis | |
| 1947–1950 m. | Klaipėdos apskritis | |
| 1950–1962 m. | Endriejavo apylinkės centras | Rietavo rajonas |
| 1962–1995 m. | Klaipėdos rajonas | |
| 1995– | Endriejavo seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||
| 1833 m. | 1841 m. | 1886 m. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] | 1976 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 90 | 220 | 316 | 273 | 414 | 482 | 473 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | ||
| 547 | 605 | 731 | 718 | 640 | 614 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Edvardas Turauskas (1896–1966), lietuvių bendruomenės užsienyje veikėjas, žurnalistas
- Kazimieras Vytautas Kryževičius (1930–2004), politinis bei visuomenės veikėjas
- Mindaugas Venslauskas (1933–), biologas, biofizikas, VDU profesorius
- Pranas Piaulokas (1945–2008), kino ir teatro aktorius, Šiaulių miesto garbės pilietis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/andriejavas.html Archyvuota kopija 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Andrzejewo (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 36 psl. (lenk.)
- ↑ Endriejavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 506 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Endriejavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 350 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Endriejavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 510
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Endriejavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 343 psl.
- Endriejavo žemė: kančių ir vilties istorija / Antanas Ruškys. – Kaunas: LPKTS, 2002. – 269 p.: iliustr. – ISBN 9986-577-45-4
- Endriejavas, jo knygnešiai, švietėjai ir tremtiniai / Antanas Ruškys. – Kaunas: Naujasis lankas, 2007. – 30 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-426-1
- Endriejavas / Virginijus Jocys, Antanas Žemgulis. – Vilnius: Versmė, 2010. – 1395 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-589-16-7
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Endriejavas“
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Žadeikiai – 6 km | |||||||||||
| VĖŽAIČIAI – 16 km GARGŽDAI – 21 km |
|
Girdvainai – 7 km RIETAVAS – 14 km | |||||||||
| Rudgalviai – 5 km VEIVIRŽĖNAI – 15 km |
|||||||||||
