Daktaro Nikolo Tulpo anatomijos pamoka

„Daktaro Nikolo Tulpo anatomijos pamoka“

Menininkas	Rembrantas
Metai	1632 m.
Meno kryptis
Medžiagos, technika	drobė, aliejus
Matmenys	216,5 cm×169,5 cm
Miestas (vieta)	Haga, Nyderlandai
Muziejus	Galerija Mauricheisas

Įprasta anatomijos pamoka 1617 m. paveiksle (aut. Michiel Jansz. van Mierevelt) iki Rembranto

„Daktaro Nikolo Tulpo anatomijos pamoka“ (ol. De anatomische les van Dr. Nicolaes Tulp) – vieno žymiausių olandų dailininko Rembranto paveikslas, grupinis Amsterdamo chirurgų gildijos portretas, sukurtas 1632 m. Kūrinys yra autoriaus pasirašytas savo pavarde, o ne įprastu iki tol trumpiniu RHL (Rembrant Harmenszoon of Leiden), o tai liudijo jo augantį pripažinimą. Paveikslas pelnė didelį pasisekimą ir padarė jį madingu dailininku tarp Amsterdamo aukštuomenės. Drobė eksponuojama Hagoje, Mauricheiso galerijoje.

Istorija

Demonstraciniai kūno skrodimai XVII a. buvo įprastas dalykas ne tik Olandijoje, bet ir kitur Europoje. Jie vykdavo vieną kartą metuose, paprastai žiemos mėnesiais, kad ilgiau išsilaikytų skrodžiami kūnai. Tai buvo viešos anatomijos pamokos – iškilmingi renginiai, trukdavę kelias dienas, vykdavę auditorijose, anatomijos teatruose: be studentų, gildijos kolegų, garbių svečių, dalyvaudavo ir miesto publika, susimokėjusi už įėjimą. Žiūrovai buvo atitinkamai apsirengę, kaip ir dera rimtam socialiniam renginiui.

Prieš dr. Tulpo anatomijos pamoką chirurgų gildija užsisakė pas dailininką Rembrantą nutapyti grupinį portretą, kuris pasitarnautų jų šlovei. Portretas buvo skirtas gildijos rezidencijai de Waag rūmuose Amsterdame, kur ir vyko pamoka. Ten jau kabojo trys panašūs grupiniai paveikslai, nutapyti 1603, 1619 ir 1625 m. Sekantis Rembranto indėlis į gildijos kolekciją bus 1656 m., kada nutapys „Daktaro Jano Deijmano anatomijos pamoką“ (dr. Deijmanas tapo gildijos prezidentu 1653 m. po Tulpo).

Apie paveikslą

Pagrindinis personažas – Dr. Nikolas Tulpas, žymus Amsterdamo chirurgas ir visuomenės veikėjas, anksčiau buvęs miesto burmistru. Jis paveiksle pavaizduotas anatomijos pamokoje, aiškinantis susirinkusiems žmogaus rankos raumenų sandarą. Lavonas – buvusio nusikaltėlio, plėšiko, nuteisto myriop pakariant, atiduodant kūną viešai autopsijai. Kai kurie pamokos stebėtojai yra įvairių sričių gydytojai, susimokėję už jų įtraukimą į paveikslą.

Rembrantas anatomijos pamoką pavaizdavo palyginti novatoriškai, personažus savo drobėje nutapė kitaip, nei jo pirmtakai. Paprastai personažai sėdėjo eilėmis ir žiūrėjo ne į kūną, o tiesiai į žiūrovą. Dailininkas nutapė chirurgų profilius ir sugrupavo juos piramidės forma, beje, pagrindinį personažą pavaizdavo ne jos viršūnėje. Taip pat jis sąmoningai pabrėžė ir išskirtinį susirinkusiųjų dėmesį į numirėlį, patalpindamas vyksmą į ankštą erdvę.

Anatomijos pamoka paveiksle nėra reali. Nelabai tikėtina, kad dalyviai galėjo sėdėti taip arti lavono, o dr. Tulpas pats atliko „kruviną“ darbą, jo nepatikėdamas pagalbininkui. Nematyti ir chirurginių instrumentų, o juos atsveria didžiulė anatomijos knyga, atversta prie numirėlio kojų, tikėtina, jog tai 1543 m. garsaus anatomo Andreas Vesalius traktatas „De humani corporis fabrica“. Iš tikrųjų autopsija prasidėdavo pilvo ertmės pjūviu, išimant pagrindinius vidaus organus. Tokį pjūvį po 24 metų Rembrantas vaizduoja savo „Daktaro Jano Deijmano anatomijos pamokoje“.

Taip pat paveikslo tyrimai rentgenu parodė, kad dešinioji ranka buvo nutapyta paveiksle vėliau, nes vagims prieš mirties bausmę paprastai ją nukirsdavo. Kairioji ranka neatitinka kūno matmenų, todėl tikėtina, kad buvo pripiešta vėliau. Nežinoma, kur 26–erių metų Rembrantas buvo sėmęsis žmogaus anatomijos žinių, tačiau manoma, kad jis rankos sandarą kopijavo iš vadovėlio. Šiuolaikiniai anatomijos profesionalai pažymi eilę esminių netikslumų paveiksle. Be kitų, akivaizdūs nesutapimai tarp skrodžiamos rankos atvaizdo paveiksle ir šiuo metu atliekamo tikrovėje.

Tai aiškinama dviem priežastimis. Visų pirma, tai dailininko duoklė šiuolaikinės anatomijos pradininkui Andries van Wesel, pasižymėjusiam būtent rankos anatomijos srityje. Nutapydamas ranką dailininkas lengviau pabrėžė paveikslo religinę prasmę: taip kaip sausgyslės valdo ranką, taip Dievas valdo žmones. Pagal to meto supratimą, mokslas turėjo žmonėms įrodyti Dievo galybę.