Gameta

Lytinės ląstelės arba gametos (sen. gr. γαμετή = gametē – 'sutuoktinė') – tai daugialąsčių organizmų ląstelės, kurios vystosi lytinėse liaukose (gonadose). Lytinės ląstelės būna dviejų tipų: vyriškos (spermatozoidai) ir moteriškos (kiaušialąstės). Spermatozoidai vystosi sėklidėse, kiaušialąstės – kiaušidėse.^[1]

Lytinės ląstelės turi pusinį chromosomų rinkinį, o po apvaisinimo organizmas gauna abiejų tėvų rinkinius. Lytinių ląstelių susidarymas vadinamas gametogeneze. Ji šiek tiek skirtinga spermatozoidų (spermatogenezė) ir kiaušialąsčių (oogenezė).^[1]

Susiliejus vyriškai ir moteriškai gametoms susidaro zigota – naujojo organizmo užuomazga.^[1]

Vyrų organizme nuo lytinės brandos iki pat mirties susidaro daugybė gametų (spermatozoidų), kuriose yra po 22 autosomas (nelytines chromosomas) ir po 1 lytinę chromosomą – X arba Y. Vyriškoji gameta su Y chromosoma apvaisinimo metu užmezga berniuką, o su X chromosoma – mergaitę.^[2]

Moters organizme visos lytinės ląstelės susiformuoja dar vaisiaus stadijoje, o vėliau, sulaukus lytinio brendimo pradžios, maždaug kas mėnesį susiformuoja viena (retai 2 ar 3) kiaušialąstė, kuri išsiskiria ovuliacijos metu. Joje yra taip pat 22 autosomos, bet lytinė chromosoma yra tik X, tad apvaisinimo akimirką moteriškoji gameta būsimojo individo lyties nelemia.^[2]

Kadangi moters lytinės ląstelės yra jau nuo pat gimimo, o gyvenimo eigoje jos tik yra „išnaudojamos“, bet negaminamos naujos, todėl bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali sąlygoti jos palikuonims genetines anomalijas. Pas vyrą spermatozoidų kartos gana dažnai keičiasi, todėl jeigu vyras ir turėjo kokį nors mutageninį poveikį (pvz., dirbo atominiame laive), tai spermijai, kurie susidaro po vienerių – pusantrų metų nuo to laiko, kai žalingas veiksnys nustojo veikęs, jau nebeturi mutacijų, kurios gali būti susijusios su radiacija.^[2]