Gniozdovo kurganai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
54°47′5″ š. pl. 31°52′46″ r. ilg. / 54.78472°š. pl. 31.87944°r. ilg.
Gniozdovo kurganai (rus. Гнёздовские курганы) – archeologinis paminklas, kurganinių kapinynų grupė ir piliakalnis Rusijoje, Smolensko srityje, 12 km į vakarus nuo Smolensko, Dniepro pakrantėje. Ta vienas svarbiausių Rusijos archeologinių paminklų.
Kompleksas atrastas 1867 m. kai tiesiant Maskvos-Varšuvos geležinkelį darbininkai atkasė vario, sidabro papuošalų, geležinio kalavijo liekanų, X a. arabiškų monetų. Nuo 1874 m. vykdomi kapinyno archeologiniai tyrimai.
Manoma, kad Gniozdovo gyvenvietė įkurta X a. pradžioje, nors dažnai kalbama ir apie IX a. Tai buvo svarbus prekybinis ir amatų centras kelyje iš variagų pas graikus. Miestas buvo krivičių žemėje, prie laivų pervalkos iš Kasplios į Dnieprą. Gniozdovo iškilimas buvo susijęs su prekybinio kelio į Konstantinopolį pradžia. XI a. nutrūkus prekybiniam maršrutui sumenko ir miesto reikšmė. Vėliau iškilo Smolenskas.
Gniozdovas yra didžiausias kurganų kapinynas Rytų ir Šiaurės Europoje. Vietovė užima 16 ha, ir yra tiek laukuose, tiek miške. Išlikę ~1500 kurganų ir keletas slavų gyvenviečių. Archeologų nuomone, čia būta ~4000 kurganų. Pagal plotą Gniozdovas turėjęs būti vienu didžiausių miestų regione ankstyvaisiais viduramžiais. Tik švedų Hedebiu (24 ha) buvo didesnis.
Archeologiniais tyrimais nustatyta, kad gyvenvietės centre buvo įtvirtintas piliakalnis, aplink gyvenvietės centras (posadas) ir kapinės (kurganai). Juose buvo palaidoti turtingi kariai su gausiomis įkapėmis (ginklais, papuošalais) bei paprasti miestiečiai (su buities reikmenimis, papuošalais). Rasta daug skandinaviškų religinių amuletų, Toro kūjo ženklų ir kt. Skandinavai sudarė atskirą gyventojų dalį Gniozdove. Pagal radinius ir laidojimo būdą matosi, kad vikingų laidojimo papročiai susimaišę su slavų.
Mieste klestėjo amatai, todėl rasta daug įvairių dirbinių: amfora iš Kerčės, peiliai, žirklės, pjautuvai, skandinaviškos segės, pakabukai, slaviški ir baltiški antsmilkiniai, pagoniški amuletai. Rasta daug IX–XI a. dirbinių, atkeliavusių iš Šiaurės ir Vakarų Europos – kirviai, kalavijai, strėlės, šalmai. Rasta daug arabiškų dirhamų monetų. Įvairūs dirbiniai iškasami ligi šiol.
Sutariama, kad Gniozdovo gyvenvietė buvo daugiatautė, tačiau koks etnosas ten dominavo – slavai ar skandinavai, nėra žinoma. Pavadinimas Gniozdovas (kilęs nuo гнездо 'lizdas') sutinkamas tik nuo XVII a. Taigi senovės miesto pavadinimas buvo arba Smolenskas (jei manyti, kad jis kilo iš Gniozdovo), arba kitas nežinomas. Yra versijų, kad vietovė vadinta Svinečesku, pagal Svineco („kiaulių“) upelį. Tai grindžiama vienos iš 7-8 Gardariko gyvenviečių pavadinimu Sýrnes (sen. skand. 'kiaulių ragas').