Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brongai ar abronai, bonai – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, istoriniame Aukso krante, dabartinės Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto teritorijose. Jų pagrindinės gyvenamos teritorijos yra Ganos Brongų-Ahafo regionas ir Bonduku bei Tandos rajonai Dramblio Kaulo Kranto Zanzano regione.
Brongai kalba brongų kalba, kuri priklauso Nigerio-Kongo kalbinei šeimai, akanų kalboms.
Brongų etninė grupė konsolidavosi vidurinėje Ganoje, netoli Bono Manso miesto, kur XII a. buvo sukurta pirmoji akanų valstybė Bonas. Vėliau dalis brongų migravo į vakarus, kur XV a. sukūrė Džiamano (Gyaaman) valstybę. Čia jie nukariavo ir asimiliavo vietos gyventojus kulangus, nafanus, ligbius, hvelus ir įtvirtino vado džiamanhene valdžią.
Nors brongų valstybės iš pradžių klestėjo XVII a. jas ekonomiškai nustelbė galingesnės akanų valstybės piečiau, ypač Denkira, Ašantis. XVIII a. Boną, o XIX a. Džiamaną nukariavo Ašantis. Kartu su Ašančiu, Bonas perėjo Britų imperijai, o vėliau tapo Ganos dalimi. Tuo tarpu 1888 m. Džiamano valdovas Agjemanas pasirašė sutartį su Prancūzija, padarydamas savo šalį jos protektoratu. 1887 m. Džiamano likučiai buvo galutinai inkorporuoti į Prancūzijos Vakarų Afriką ir vėliau tapo Dramblio Kaulo Kranto dalimi.
