Prancūzijos Vakarų Afrika

Afrique occidentale française Prancūzijos Vakarų Afrika
Prancūzijos kolonija
←   ← 1895 – 1958 ↓
Vėliava
Sostinė	Sen Lui, Dakaras
Valdymo forma	kolonija
Era	Imperializmas
- Įkūrimas	1895 m., 1895
- Nepriklausomybės	1958 m.
Prieš Po Prancūzijos Aukštutinė Volta Prancūzijos Togolandas Beninas Gvinėja Dramblio Kaulo Krantas Mauritanija Nigeris

Prancūzijos Vakarų Afrika (pranc. Afrique occidentale française, AOF) – aštuonių Prancūzijos kolonijų Vakarų Afrikoje federacija. Sukurta 1895 m. iš Afrikos Sahelyje ir kitose teritorijose prancūzų užimtų teritorijų. Ji egzistavo iki 1958, kol buvo išskaidyta į atskiras autonomines valstybes, 1960 m. šios autonominės valstybės tapo nepriklausomomis.

Sahelio civilizacija
Valstybės IX-XIII a.
Vagadu, Tekrūras, Kanemas
Valstybės XIII-XVIII a.
Džolofas, Malis, Songajus, Bamara, Mosių valstybės, Hausų valstybės, Bornu, Bagirmi, Vadajus, Darfūras
Fulbių džihadas (XVIII-XIX a.)
Futa Džalonas, Futa Toro, Sokoto kalifatas, Masina, Tukuleras, Vasulu, Adamava
Kolonijos Sahelyje (XIX-XX a.)
Britų Nigerija, Prancūzijos Vakarų Afrika, Prancūzijos Pusiaujo Afrika, Sudanas
Nepriklausomybė (XX-XXI a.)
Senegalas, Mauritanija, Gvinėja, Malis, Dramblio Kaulo Krantas, Burkina Faso, Nigeris, Nigerija, Čadas, CAR, Sudanas
Sahelio regionai
Senegambija, Vakarų Sahelis, Mosiai, Hausalandas, Kanem-Bornu, Adamava, Darfūras

Jai priklausė šios dabartinių valstybių teritorijos: Mauritanija, Senegalas, Gvinėja, Prancūzijos Sudanas (Malis), Nigeris, Aukštutinė Volta (dab. Burkina Fasas), Dramblio Kaulo Krantas, Dahomėja (nuo 1899 m. Beninas).

Iki 1902 m. Prancūzijos Vakarų Afrikos administraciniu centru buvo Sen Lui, po to perkelta į Dakarą. Prancūzijos Vakarų Afrikos vadovu buvo generalgubernatorius. Kolonijinės valdos sukūrimo metu joje gyveno apie 10 mln. gyventojų, panaikinimo metu – 25 mln. Bendras plotas buvo 4 633 970 km², t. y. apie septintadalį visos Afrikos.^[1]

Prancūzijos Vakarų Afrikos valdos formavosi iš keturių skirtingų vietų Afrikos pakrantėse, kurios, skverbiantis į šalies gilumą, susijungė tarpusavyje.

• Iš Žaliojo kyšulio ir Senegalo upės slėnio pusės. Jau XVII a. čia buvo įkurti prancūzų pajūrio miestai, tokie, kaip Sen Lui, Gorė (vėliau Dakaras). Tai buvo svarbiausia prancūzų teritorija vakarų Afrikoje, vėliau tapusi ir kolonijos administraciniu centru.
• Iš Gvinėjos pakrantės, teritorijos, vadinamos Rivieres du Sud. Čia atskiri protektoriatai susiformavo 1848–1865 m.
• Iš Dramblio kaulo kranto, kur pirmieji prancūzų prekybiniai taškai susiformavo XVIII a. pradžioje. Jie buvo atgaivinti 1842 m., o 1893 m. čia paskelbta kolonija.
• Iš Vergų kranto, kur 1851 m. prancūzai gavo Vhydahą, o vėliau išplėtė įtaką aplinkiniuose pajūrio miestuose, kas leido susiformuoti Beninui.

Iki XIX a. IX deš. šios keturios sritys buvo valdomos atskirai. Tačiau tuo metu paspartėjo prancūzų ekspansija į žemyną. Lui Faidherbe užkariavimų laikais buvo suformuota didelė Senegalo kolonija, apėmusi Senegalą, pietinę Mauritaniją, vakarinį Malį ir šiaurinę Gvinėją.

1895 m., plečiantis teritorijoms, jos visos buvo sujungtos į Prancūzijos Vakarų Afriką.

Jau 1891 m. prasidėjo Prancūzijos Vakarų Afrikos skaidymas į mažesnes sritis, kolonijas, kurios davė pradžią dabartinėms Afrikos valstybėms.

• 1891 m. nuo Senegalo kolonijos buvo atskirtos pietinės sritys, kurios tapo Prancūzijos Gvinėja.
• Tais pat metais rytinės sritys, vadinamos aukštutiniu Senegalu, buvo atskirtos, kad suformuoti Prancūzijos Sudaną. Šios kolonijos sostinė buvo Kayes. 1899 m. šios kolonijos pietinės sritys buvo atimtos ir padalintos Prancūzijos Gvinėjai, Dramblio Kaulo Krantui ir Dahomėjai. Atskyrus karines sritis, likusi teritorija 1902 m. pavadinta Senegambija ir Nigeriu, o 1904 m. – Aukštutiniu Senegalu ir Nigeriu. 1920 m., atskyrus Aukštutinę Voltą, jai sugrąžintas pavadinimas Prancūzijos Sudanas. Ši kolonija vėliau tapo Maliu.
• 1900 m. Prancūzijos Sudane buvo išskirtos kelios karinės sritys su centrais Tombuktu, Zinderyje, Bobo Diulaso. Viena iš jų, Zinderis, 1911 buvo pervardinta į Nigerio karinę sritį, o 1922 m. tapo Nigerio kolonija, davusia pradžią Nigerio valstybei.
• 1904 m. Nuo Senegalo atskirtos šiaurinės sritys, kurios tapo Mauritanijos civiline teritorija. Išplėtus jos ribas į šiaurę, ji 1921 m. įgijo kolonijos statusą, tačiau sostine dalijosi su Senegalu.
• 1919 m. iš dalies pietinių Aukštutinio Senegalo ir Nigerio kolonijos sričių suformuota Aukštutinės Voltos kolonija. 1933 m ji buvo laikinai panaikinta, tačiau 1947 m. atkurta. Tai – Burkina Faso valstybės pirmtakė.