[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Basutolandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Basutolendas)
Territory of Basutoland
Basutolando teritorija
Britų kolonija

1884 – 1966

Flag of Basutolandas

Vėliava

Location of Basutolandas
Location of Basutolandas
Sostinė Maseru
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1884 m.
 - Nepriklausomybė 1966 m.

Basutolandas, oficialiai Basutolando Teritorija – Britų imperijos kolonija dabartinio Lesoto teritorijoje, egzistavusi 1884–1966 m. Paskelbusi nepriklausomybę, ji tapo Lesoto karalyste.

Atižvelgiant į tai, kad didelę dalį teritorijos užima negyvenami kalnai, joje gyveno didelis skaičius gyventojų. Gyventojų skaičius augo nuo 128 206 gyv. 1875 m. iki 348 848 gyv. 1904 m. Moterų už vyrus buvo daugiau apie 20 000, o tai apytikriai buvo skaičius vyrų išvykusių iš šalies uždarbiams. Didžioji dalis gyventojų gyveno tarp Maluti kalnų ir Kaledono upės. Didžioji gyvenotų dalis buvo basutai, taip pat keli tūkstančiai barolongų. 1904 m. čia buvo ir 895 baltieji. Administracinis centras buvo Maseru, kairiajame Kaledono krante, kuriame gyveno apie 1000 žmonių, tarp jų ir apie 100 baltųjų. Basutolende buvo įsteigta daug misijų.

Basutolando atsiradimo prielaidos susiformavo XIX a. pradžioje susikūrus basoto tautos valstybei. Anglų ir būrų kolonistams nugalėti basutų nepavyko, tačiau 1856-68 m. šiai valstybei kovojant su būrais, ji neteko didesnės dalies savo etninių teritorijų. Karaliui Mošoešoe I pavyko išlaikyti tik teritorijas kalnuose, kurios ir sudarė vėlesnio Basutolando teritoriją.

1868 m. Mošoešoe paprašė britų pagalbos kovoje su būrais.[1] Didžioji Britanija pavertė basotų valstybę savo protektoratu ir išsaugojo jos nepriklausomybę nuo būrų. 1870 m. mirus karaliui, britai siekė prijungti Basutolandą prie savo Kapo kolonijos, tačiau dėl kilusio didelio basotų pasipriešinimo, 1884 m. galiausiai buvo sukurta atskira kolonija. Šalyje buvo išlaikytos vietinės valdžios formos, vietinė dinastija ir tradicijos. Kolonija buvo padalinta į septynias administracines apygardas: Berea, Leribe, Maseru, Mohales Hock, Mafeteng, Qacha’s Nek ir Quthing.

Pietinės Afrikos istorija
PAR, Namibijos, Botsvanos, Lesoto, Svazilendo
Choisanai, Bantu migracija
Kapo kolonija
Mfekanė
Didysis trekas, Anglų-zulų karas:
Natalis, Oranžija, Transvalis, Svazilendas, Bečuanalendas, Basutolendas, Vokietijos Pietvakarių Afrika
Anglų-būrų karai
Pietų Afrikos Sąjunga
Nepriklausomybė:
PAR, (Bantustanai), Svazilendas, Lesotas, Namibija, Botsvana

Iki 1910 m. britai užėmė visas būrų valstybes Pietų Afrikoje ir iš jų kartu su Keipo kolonija suformavo Pietų Afrikos Sąjungą. Basutolandas, atsidūręs šios Sajungos centre, turėjo būti įjungtas į ją. Tačiau basotai aktyviai pasipriešino ir kolonija išlaikė nepriklausomą statusą.

Nepriklausomybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. Basutolandas paprašė įstatymų leidybos teisės, o 1966 m. tapo nepriklausomas nuo Britų imperijos ir buvo pervadintas į Lesoto karalystę, kurią valdo iš Mošoešoe kildinamos valdovų dinastijos.

  1. Louis A. Picard Lesotho. 2009 World Book. Multimedia Encyclopedia. V. 13