Barasinga

Cervus duvauceli
Barasinga (Cervus duvauceli)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Žinduoliai ( Mammalia) Būrys: Porakanopiai ( Artiodactyla) Pobūris: Atrajotojai ( Ruminantia) Šeima: Elniniai ( Cervidae) Gentis: Tikrieji elniai ( Cervus) Rūšis: Barasinga ( Cervus duvauceli)
Binomas
Cervus duvauceli Cuvier, 1823
Buvęs ir esamas arealas

Barasinga (Cervus duvauceli, sin. Rucervus duvaucelii) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis. Seniau buvo paplitęs didelėje Pietų Azijos dalyje, tačiau dabar aptinkamas tik atskiruose arealuose Centrinėje Indijoje (~300 individų) bei Šiaurės Indijoje ir Nepale (~4000). Barasingos nelaisvėje veisiamos JAV, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Kūnas 110–120 cm aukščio, masė 160–180 kg. Patinų ragai iki 100 cm ilgio, jų kamienas išlinkęs lanku. Vasarą kailis aukso geltonumo, pereinantis į rudą, kartais su neryškiomis šviesiomis dėmėmis, žiemą – tamsiai rudas. Jaunikliai dėmėti.

Barasingų gyvenami plotai yra pelkėti, nusidriekę prie upių. Patinai laikosi atskirai nuo patelių su jaunikliais. Minta žoliniais augalais. Rujoja gruodžio-sausio mėnesį. Nėštumas trunka 5 mėnesius, gimsta dažniausiai 1 jauniklis (rečiau 2)^[1].

Tai nykstanti rūšis, įtraukta į tarptautinę raudonąją knygą.

Skiriami 2-3 porūšiai:

• R. d. duvauceli – gyvena Indo–Gangos lygumos paupiuose;
• R. d. branderi – gyvena centrinės Indijos stambiųjų šorėjų miškuose (Kanhos nacionaliniame parke);
• R. d. ranjitsinhi – gyvena Asame (Kazirangos nacionaliniame parke).