Baltijos glintas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Baltijos glintas (est. Balti klint, rus. Балтийско-Ладожский уступ, Глинт) – tai erozinė klinčių atodanga (klifas), kuria užsibaigia žemyno pakrantė ir daug Baltijos jūros salų Estijoje ir Rusijos Leningrado srityje.

Teritorija, kur atsiveria glintas tęsiasi apie 1200 km nuo Elando salos Švedijoje, per Estijos salas ir žemyninę dalį iki Ladogos ežero Rusijoje, kur pasislepia po jaunesnėmis nuosėdomis.

Aukščiausias klifas (55,6 m v.j.l.) atsiveria šalia Ontikos kaimo, Rytų Viru apskrityje.

Baltijos glinto klifą kerta nemažai upių, įskaitant ir Narvos, Ižoros, Tosnos upes. Kai kurios jų suformuoja krioklius (iš kurių aukščiausias – Valastės krioklys).