Baisogala

Kitos reikšmės – Baisogala (reikšmės).

Baisogala

55°38′20″š. pl. 23°43′23″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.723°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Radviliškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Baisogalos seniūnija

Gyventojų

1 694

Vikiteka

Baisogala

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Baisógala
Kilmininkas:	Baisógalos
Naudininkas:	Baisógalai
Galininkas:	Baisógalą
Įnagininkas:	Baisógala
Vietininkas:	Baisógaloje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Bejsagoła, rus. Бейсагола,^[2]^[3] vok. Baisogollen

Baisogala – miestelis Radviliškio rajono savivaldybėje, 14 km į pietus nuo Šeduvos. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1882 m.), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas,^[4] išlikęs Baisogalos dvaro pastatų ansamblis (XIX–XX a. pradžia), veikia Baisogalos gimnazija, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-82025), Baisogalos geležinkelio stotis (ruožas Jonava–Šiauliai), LVA gyvulininkystės institutas.

Laisvės paminklas, 1928 m. (atstatytas 1989 m.)

Etimologija

Miestelio pavadinimą sudaro du sandai bais- („baisus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, pabaiga“), t. y. Baisogala reiškia „baisi, baisumo vieta, kraštas, pakraštys“.^[5] XX a. tarpukariu vartota lytis Beisagala.^[6]

Liaudies etimologija byloja, kad vietos gyventojai miškuose ir pelkėse negailestingai puldinėdavę pravažiuojančius pirklius. Visų jų čia laukdavęs baisus galas. Kitas padavimas mena, kad pravažiuojantys keliautojai matydavę, kokie nuskurdę vietiniai žmonės. Tarp savęs jie lenkiškai šnibždėdavęsi, kad tie žmogeliai bosi i goli, t. y. „basi ir pliki“.^[7] Kita legenda byloja, kad švedų karų metu čia buvęs posakis „suruošime jiems baisų galą“.

Dar vienas pasakojimas mena, kad vieškelis, einantis nuo Kauno link Šiaulių, buvo vadinamas mediniu vieškeliu, kadangi buvo išklotas mediniais rąstais. Antras kelias, jungiantis Raseinius ir Panevėžį, perkirsdavo medinį vieškelį toje vietoje, kur dabar yra Baisogala. Šioje vietoje nuolat buvo užpuldinėjami pirkliai, vežantys prekes iš vieno miesto į kitą – būtent todėl jie ir galėję pavadinti vietovę „baisiuoju galu“.

Geografija

Miestelis įsikūręs prie Kiršino upelio, Baisogalos kalvagūbryje (110–135 m virš jūros lygio). Šalia Baisogalos stūkso mitologiniai Velnio ir Angelo akmenys. Per Baisogalą eina krašto keliai 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir 225 Raseiniai–Baisogala , rajoniniai keliai 3404 Baisogala–Baisogalos glž. st. , 3439 Baisogala–Pakiršinys , 3414 Baisogalos glž. st.–Sidabravas–Mandeikiai , 3430 Baisogalos glž. st.–Vainiūnai .

Istorija

Baisogalos dvaras XIX a. (Napoleono Ordos paveikslas)

Istoriniuose šaltiniuose Baisogala pirmą kartą paminėta XIII a. 1537 m. minimas miestelis su 24 alaus smuklėmis ir 10 daržininkų kiemų. 1539 m. įkurta parapija, Žygimantas Augustas Baisogalos parapijai paskyrė žemių, kuriose buvo pastatyta Baisogalos bažnyčia, 1627 m. atstatyta, 1774 m. sudegė; dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1882 m.

1589 m. Baisogala tapo valstybės dvaru, ilgą laiką buvo vaitystės centras. 1615 m. Baisogaloje buvo turgavietė, 53 kiemai, 30 alaus smuklių. 1636 m. Baisogalai suteikta prekybos privilegija, ji pakartota 1700 m. 1780 m. Stanislovas Augustas savo privilegija suteikė Baisogalai prekymečių ir jomarkų teises. 1791 m. Baisogala gavo Magdeburgo teises ir miesto herbą. Tačiau į miestą Baisogala neišaugo, nes labai nukentėjo per Šiaurės karą ir marą – 1738 m. buvo tik 5 kiemai. XIX a. pradžioje Baisogala tapo privačia valda. 1831 m. ir 1863 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. XIX a. – XX a. pradžioje dvaro savininkai Komarai pastatydino dvaro ansamblį, įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, kitų įmonių.

Pirmoji mokykla istoriniuose raštuose minima 1677 m. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1935–1945 m. progimnazija, 1945–1948 m. gimnazija, nuo 1948 m. Baisogalos vidurinė mokykla. 1881 m. įkurtas pašto ir telegrafo skyrius, 1887 m. – vaistinė. 1871 m. pradėjus naudoti geležinkelio Kaišiadorys–Liepoja liniją, šalia Baisogalos ėmė kurtis geležinkelio stoties gyvenvietė. XIX a. pabaigoje ji minima kaip Šiaulių apskrities miestelis, dvaras ir ferma Skėmių valsčiuje.^[8]^[9]

1909–1914 m. veikė Baisogalos bandymų stotis. 1919 m. ties miesteliu Lietuvos kariai kovėsi su Raudonąja armija ir bermontininkais. 1918–1940 m. miestelis išsiplėtė. Per vokiečių okupaciją 1942 m. Liaudiškiuose, netoli Baisogalos sušaudyti 664 žmonės, daugiausia žydai. 1944–1958 m. Baisogaloje veikė mašinų ir traktorių stotis, vėliau kurį laiką – melioracijos statybos valdyba. 1956 m. į Baisogalą atkeltas Gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, 1960 m. pertvarkytas į Lietuvos gyvulininkystės institutą. Baisogala buvo šio instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras.^[10]

1958 m. atidaryta darželis-mokykla, kultūros namai, biblioteka, vėliau – poliklinika, centrinėje miesto aikštėje įsteigta pėsčiųjų zona, veikė du malūnai, lentpjūvė, melioracinės statybos valdyba. Veikia skraidyklių sporto klubas.

1988–1993 m. Baisogaloje veikė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1992 m. patvirtintas naujasis Baisogalos herbas. 2019 m. Baisogala buvo paskelbta viena iš Lietuvos mažųjų kultūros sostinių

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Skėmių valsčius (XX a. pradžioje jo centras)	Šiaulių apskritis
1915–1918 m.	?	Baisogalos apskritis
1919–1947 m.	Baisogalos valsčiaus centras	Kėdainių apskritis
1947–1950 m.	Baisogalos valsčiaus centras	Radviliškio apskritis
1950–1962 m.	Baisogalos apylinkės centras	Šeduvos rajonas
1962–1995 m.	Baisogalos apylinkės centras	Radviliškio rajonas
1995–	Baisogalos seniūnijos centras	Radviliškio rajono savivaldybė

Architektūra

XIX a. – XX a. pradžios Baisogalos dvaro sodyba: rūmai, žirgynas, oficina, kiti ūkiniai pastatai bei parkas, įkurtas XIX a. Rūmai turi romantinio klasicizmo bruožų; dviaukščiai, su dviem rizalitais ir rotonda, dengta kupolu. Interjerų apdailoje daug medžio, kupolo skliautas puoštas tapyba. Fasadus puošia pusapskričių arkų angos su archivoltais, reljefinis girliandų, karo atributų dekoras. Oficinos ir žirgyno fasadus pagyvina toskaniškųjų kolonų poros. Šulinio, ledainės, kumetyno, malūno išorėje – Lietuvos romantizmui būdinga orderinių ir gotikinių motyvų darna. Pastatus supa tapybiškas 12 ha parkas su tvenkiniais, vingiuotais takais, lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. Rūmai pastatyti XIX a. viduryje didikų Komarų iniciatyva, 1912 m. pristatyti fligeliai. 1986 m. rūmai (projekto architektė Romualda Tarabildienė), oficina, kumetynas ir oranžerija restauruoti, sutvarkytas parkas.^[11]

Yra XIX a. pab. – XX a. pr. Baisogalos geležinkelio stoties statinių kompleksas (stotis, vandentiekio bokštas, rampa), cariniais metais pastatytas prie Liepojos–Romnų geležinkelio.^[12]

1928 m. pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės (projekto autorius Antanas Aleksandravičius); 1964 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas. Baisogalos kapinėse yra Lietuvos karių, savanorių ir partizanų kapai^[13], Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta.^[14]

Stoties gatvė šalia geležinkelio stoties

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.

1841 m.

1858 m.^[3]

1891 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.^[16]

1959 m.^sur.^[17]

1970 m.^sur.^[18]

1974 m.^[19]

454

2 453

3 000

1 205

1 793

1 885

2 219

2 156

1979 m.^sur.^[20]

1984 m.^[21]

1989 m.^sur.^[22]

2001 m.^sur.^[23]

2011 m.^sur.^[24]

2021 m.^sur.^[25]

-

2 288

2 357

2 795

2 548

2 034

1 694

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Žymūs žmonės

Meir Atlas (1848–1926), rabinas, vienas iš Telšių ješivos įkūrėjų
Vladas Dutkevičius (1889–1945), knygnešys, vargonininkas, chorvedys
Kazimieras Liaudis (1901–1989), Lietuvos TSR politinis veikėjas, 1953–1954 m. LKP CK II sekretorius
Vladas Niunka (1907–1983), politinis veikėjas, akademikas, 1944 m. LKP CK II sekretorius
Juozas Monkus-Monkevičius (1909–1943), aktorius
Estanislao Shilinsky Bachanska (1911–1985), Meksikos komediantas, aktorius
Henrikas Jagminas (1912–1996), baleto artistas
Alfredas Kulpa-Kulpavičius (1923–2007), dailininkas, architektas
Vytautas Bložė (1930–2016), poetas, dainų tekstų autorius
Jonas Algimantas Juozaitis, (1933–2021), tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas
Arvydas Každailis (g. 1939 m.), dailininkas, grafikas

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Бейсагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3 (5) : Банки — Бергер. С.-Петербургъ, 1891., 330 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 229 psl.,
↑ „Objekto Nr. 2333 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 33–35
↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/baisogala.html Archyvuota kopija 2011-08-15 iš Wayback Machine projekto.
↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 81
↑ Bejsagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 125 psl. (lenk.)
↑ Bejsagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 98 psl. (lenk.)
↑ Vincas Kryževičius, Kazimieras Misius. Baisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.
↑ Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė . Baisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.
↑ „Objekto Nr. 17372 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ „Objekto Nr. 29514 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ „Objekto Nr. 11106 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ „Objekto Nr. 23336 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Baisogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 144 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Baisogala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 569 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Baisogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 164
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

Baisogala. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 432 psl.
Baisogalos bendruomenė Archyvuota kopija 2015-08-29 iš Wayback Machine projekto.
Monografija „Baisogala“
Parapija, dvaras, miestelis Archyvuota kopija 2008-12-16 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

Augmėnai – 5 km

ŠEDUVA – 15 km

PAKIRŠINYS – 5 km

SIDABRAVAS – 12 km
Valatkoniai – 4 km

Kubiliūnai – 7 km
GRINKIŠKIS – 12 km

SKĖMIAI – 8 km
KĖDAINIAI – 31 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Бейсагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3 (5) : Банки — Бергер. С.-Петербургъ, 1891., 330 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 229 psl.,

[4] „Objekto Nr. 2333 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[5] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 33–35

[6] ttp://lithuanianphilately.com/postal-history/baisogala.html Archyvuota kopija 2011-08-15 iš Wayback Machine projekto.

[7] Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 81

[8] Bejsagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 125 psl. (lenk.)

[9] Bejsagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 98 psl. (lenk.)

[10] Vincas Kryževičius, Kazimieras Misius. Baisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.

[11] Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė . Baisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.

[12] „Objekto Nr. 17372 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[13] „Objekto Nr. 29514 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[14] „Objekto Nr. 11106 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[15] „Objekto Nr. 23336 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[16] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-17] Baisogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 144 psl.

[18] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[LTE-19] Baisogala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 569 psl.

[20] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-21] Baisogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 164

[22] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[23] Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[24] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[25] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]

[20]

[21]

[22]

[23]

[24]

[25]