[go: up one dir, main page]

Pereiti prie turinio

Atraminė siena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akmeninė atraminė siena

Atraminė siena – vertikali arba šiek tiek nuožulni statybinė konstrukcija, skirta sulaikyti į ją besiremiantį gruntą nuo griuvimo ar šliaužimo, kai sutvirtintas paviršius statesnis už natūralų šlaitą. Įrengiama vietose, kur šlaito nuolydis didesnis už grunto natūralaus byrėjimo kampą.[1][2][3] Be pagrindinės savo funkcijos sujungiant skirtingų lygių paviršius, atraminės sienos gali būti naudojamos ir kaip landšafto dizaino dalis.

Atraminės sienos schema

Atraminę sieną paprastai sudaro trys elementai: matomoji dalis, pamatas ir grunto drenažas šlaito pusėje. Viršutinė fasadinė dalis gali atlikti estetinę funkciją. Pamato gylis priklauso nuo sienos tipo, aukščio – plokščiasis, su įgilinta siena. Įrengiamas bendras drenažas viršutinėje terasos pusėje, kur prie sienos pagrindo vandens nutekėjimui suformuojamas laidaus grunto (smėlio, žvyro) sluoksnis, nuvedimo vamzdis.

Skiriami trys pagrindiniai atraminių statinių tipai:[1]

  • Gravitacinės, masyvios sienos. Įrengiamos iš betono ar gelžbetonio, riedulių, balasto prikrautų dėžių (gabionų), rąstų. Sienos masė turi įtakos, paremiant tvirtinamą šlaitą.
  • Įgilintos, plonos sienos. Sustiprintos vidiniais arba išoriniais kontraforsais, nuokrovos lentynomis. Statomos įlaidos iš medžio, gelžbetonio, metalo elementų, dažnai įrengiant inkarus.
  • Mišrios konstrukcijos sienos.

Atraminę sieną galima laikyti kaip prie pagrindo standžiai įtvirtintą konsolinę konstrukciją, veikiamą įvairių apkrovų. Nuolatines apkrovas sudaro savasis sienos svoris, grunto horizontalus slėgis, papildomų elementų svoris. Taip pat įvertinamas hidrostatinio vandens slėgio poveikis, esant gruntinio vandens lygiui aukščiau sienos pamato. Šoninis grunto slėgis didėja nuo viršutinės sienos dalies proporcingai didžiausiai vertei žemiausiame gylyje.[4] Laikinąsias apkrovas gali sukelti aukščiau sustiprintu šlaitu pravažiuojančios transporto priemonės, žmonių minia.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. 1,0 1,1 Atraminė siena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. Lina Nenartavičienė. Liaunų atraminių sienų analizė, taikant skirtingas projektines prielaidas vgtu.lt
  3. Kaip įrengti atraminę sienelę statybunaujienos.lt
  4. Terzaghi, Karl (1934). Large Retaining Wall Tests. Engineering News Record Feb. 1, March 8, April 19.