Abu Mena
| Abu Mena | |
|---|---|
| ابو مينا | |
 Vienuolyno liekanos | |
  Abu Mena | |
| Koordinatės | 30°50′28″ š. pl. 29°39′49″ r. ilg. / 30.84111°š. pl. 29.66361°r. ilg. |
| Vieta | Egiptas, Aleksandrijos muchafaza |
| Regionas | Šiaurės Afrika |
| Adm. vienetas | Egiptas |
| Istorija | |
| Pastatytas | IV a. |
| Sugriautas | VII a. |
| Laikotarpis | antika, ankstyvieji viduramžiai |
| Tauta | graikai, romėnai, egiptiečiai |
| Informacija | |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 90 |
Abu Mena (arab. ابو مينا = Abū Mīnā) – istorinis miestas ir vienuolynų kompleksas šiaurės Egipte, 45 km į pietvakarius nuo Aleksandrijos.
Abu Menos vietovė žinoma nuo ankstyvosios krikščionybės laikų – III–IV a. Aleksandrijoje buvo nukankintas Šv. Minas. Pasak legendos, jo palaikus į dykumą už Marjuto ežero gabenęs kupranugaris vienoje vietoje sustojo ir nebejudėjo. Tai buvo priimta kaip dieviškas ženklas, todėl šventojo palaikai toje vietoje ir palaidoti. Pasakojama, kad vieta buvusi užmiršta, be vėliau ją atradęs piemuo ir ji išgarsėjusi kaip stebuklingų pagijimų vieta. IV a. pab. Abu Mena tapo piligrimystės centru. Valdant imperatoriui Arkadijui buvo pastatyta nedidelė bažnyčia. Tada vietovė pradėjo sparčiai plėstis ir tapo svarbiausiu krikščionių piligrimystės centru Egipte.
VII a., musulmonams užkariavus Egiptą, Abu Mena buvo apleista. Dabar čia stovi šiuolaikinis koptų vienuolynas.
Abu Menoje atkasti bazilikos ir greta stovėjusios bažnyčios pamatai, pirties liekanos. Taip pat buvo piligrimų nakvynės vieta, baptisterijus, vyno spaudykla ir sandėliai. Abu Menoje rasta gausybė terakotinių gertuvių, kuriuose buvo dalijamas šventasis vanduo, šukių.
1979 m. Abu Mena paskelbta UNESCO pasaulio paveldo objektu. Nuo 2001 m. yra rizikos grupėje, nes žemės ūkio reikmėms pakėlus vandens lygį, dalis statinių sugriuvo ar tapo nestabilūs.
-
Gertuvė iš Abu Menos
-
Pirties liekanos
-
Piligrimų centras
-
Griuvėsiai
| ||||||||||
