Šaukėnai
Kitos reikšmės – Šaukėnai (reikšmės).
| Šaukėnai | ||
|---|---|---|
| ||
  Šaukėnai |
||
| 55°48′43″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.812°š. pl. 22.883°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šaukėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 486 | |
 Vikiteka |
Šaukėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Шавкяны[2][3], lenk. Szawkiany | |
Šaukėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Kelmės, prie kelio 2103 Verpena–Šalteniai–Ramučiai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaukėnai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas nuo asmenvardžio Šaukėnas.[4] Liaudies etimologija teigia, kad miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio „šaukti“.[5]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Saugoma Šaukėnų pušis. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai. Į šiaurę už 2 km nuo miestelio yra kelių 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai ir 215 Bubiai–Ramučiai sankryža. Iš rytų pusės prie miestelio prieina Kurtuvėnų regioninis parkas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rašytiniuose šaltiniuose prie Šaukėnų dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.
1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. 2-osios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Pokario metais dvare buvo įkurtas Užvenčio rajoninė ligoninė.[6] Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.
XVII a. pabaigoje Šaukėnuose gyveno daug žydų, pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą ir marą (1711 m. nebeliko nė vieno gyventojo). Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1837 m. leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. XIX a. pabaigoje Šaukėnai – Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[7] Cariniais metais – draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. Nuo 1909 m. pradėti rengti lietuviški vakarai, 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, taip Saulės ir parapinė labdaros draugija.
Tarpukariu Šaukėnuose veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 m. – Labdarių, 1929–1933 m. – Bitininkų draugija, nuo 1931 m. dvare kurį laiką veikė ir sezoninė žemės ūkio mokykla. Pokariu apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai.[8]
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1896 m. | Šaukėnų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1916–1947 m. | ||
| 1947–1950 m. | Kelmės apskritis | |
| 1950–1962 m. | Šaukėnų apylinkės centras | Užvenčio rajonas |
| 1962–1995 m. | Kelmės rajonas | |
| 1995– | Šaukėnų seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1833 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[2] | 1923 m.sur.[9] | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | 1979 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 233 | 706 | 992 | 975 | 687 | 616 | 636 | 683 | ||
| 1982 m.[13] | 1987 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | - | - | ||
| 614 | 703 | 719 | 721 | 596 | 486 | - | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Janina Barauskaitė (1937–2024) – kalbininkė, pedagogė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Шавкяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 216
- ↑ Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 31 p. ISBN 9955-511-21-4.
- ↑ Szawkiany (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)
- ↑ Šaukėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 56 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šaukėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Šaukėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 543 psl.
- ↑ Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 162
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Šaukėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 467 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miestelio svetainė
- Miestelio istorija Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Šaukėnų nuotraukos Archyvuota kopija 2007-03-19 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Vidsodis – 12 km | KURŠĖNAI – 22 km Kalniškiai – 3 km |
||||||||||
| UŽVENTIS – 16 km |
|
||||||||||
| Lykšilis – 7 km VAIGUVA – 16 km |
Laikšės – 7 km KELMĖ – 21 km |
||||||||||
